NVIDIA ir IREN paskelbė 2,1 mlrd. dolerių sandorį. 5 gigavatai DI infrastruktūros – tiek, kiek suvartoja maža valstybė
·
Penki gigavatai. Tiek elektros suvartoja Lietuva žiemos rytą, kai visi kuriame kavą ir įjungiame kompiuterius. Lygiai tiek pat NVIDIA su IREN ką tik pažadėjo skirti vienam tikslui – pamaitinti DI fabrikus visame pasaulyje.
Sandoris paskelbtas gegužės 7 dieną. Skaičiai tokie, kad kai pirmą kartą juos perskaičiau, pagalvojau – čia kažkas suklydo nulius vesdamas.
NVIDIA gauna teisę nupirkti 30 milijonų IREN akcijų po 70 dolerių. Bendra suma 2,1 mlrd. dolerių. Mainais NVIDIA aprūpins IREN duomenų centrus naujausia DSX architektūra. O IREN įsipareigoja per artimiausius metus paleisti pirmąjį 2 gigavatų kampusą Sweetwater mieste, Teksase.
KĄ TAI REIŠKIA PRAKTIŠKAI
Kai sakau „2 gigavatai”, tai abstrakcija. Bandykime kitaip.
Vidutinė atominė elektrinė Lietuvoje, jeigu tokia būtų, gamintų apie 1,3 GW. Sweetwater kampusas reikalaus daugiau elektros nei vienas Ignalinos reaktoriaus blokas, kai jis dar veikė. Ir tai tik pradžia. Bendras IREN tinklo planas – iki 5 gigavatų.
Visa tai vienam dalykui. DI modeliams treniruoti ir paleisti.
Jensen Huang, NVIDIA vadovas, pranešime sako: „DI fabrikai tampa pamatine pasaulio ekonomikos infrastruktūra. Norint juos paleisti milijoniniu mastu, reikia gilios integracijos per visą technologijų stulpelį.”
Tai ne marketinginė frazė. Tai realybė, kuri formuojasi mūsų akyse. NVIDIA nebeparduoda vien lustų, ji projektuoja ištisus pastatus.
KĄ DARO IREN
Apie IREN Lietuvoje girdėjo nedaug kas. Anksčiau kompanija užsiėmė kriptovaliutų kasyba ir turėjo didžiulius energetinius pajėgumus Australijoje bei Šiaurės Amerikoje. Per pastaruosius dvejus metus ji visiškai persiorientavo į DI infrastruktūrą.
Daniel Roberts, vienas iš IREN vadovų, sako, kad partnerystė sujungia „NVIDIA DI sistemų lyderystę su IREN patirtimi elektros, žemės, duomenų centrų, GPU diegimo ir infrastruktūros eksploatacijos srityje”.
Vertimas į žmonių kalbą: NVIDIA turi technologiją, IREN turi vietą ir elektrą. Be elektros visi tie GPU lustai – tik blizganti dėžė.
Sweetwater kampusas užima 2200 akrų, o pilnai įrengtas talpins per 700 tūkstančių skystu vandeniu aušinamų GPU. Skystas aušinimas – tai jau ne pasirinkimas, tai būtinybė. Naujausi NVIDIA Blackwell lustai įprastame oro sraute paprasčiausiai sudegtų.
KODĖL ŠIS SANDORIS SVARBUS
Pažiūrėk į DI infrastruktūros lenktynes, kurios vyksta nuo praėjusių metų. Anthropic ką tik išsinuomojo visą SpaceX duomenų centrą Memfyje. Su Google jie pasirašė 200 mlrd. dolerių vertės sutartį. Panthalassa stato duomenų centrus vandenyne.
Visi puola tą pačią problemą. Elektros nebėra kur dėti, žemės irgi. Kas pirmas pastatys gigavatines stotis – tas pirmas paleis modelius, kurie sumuš konkurentus.
Tai ne ekonominė šachmatų partija. Tai – kurios šalies tinklas išlaikys.
O LIETUVA?
Sėdžiu ir galvoju kur čia esame mes. Atsakymas trumpas. Nikur.
Tikras klausimas net ne „kada Lietuva pasistatys DI duomenų centrą”. Tikras klausimas ar mūsų energetinis tinklas iš viso galėtų atlaikyti tokį krūvį. Estai jau bando flirtuoti su didesniais investuotojais. Lenkai stato. Mes kalbame.
Kai matai, kad du JAV žaidėjai per vieną dieną pažada 5 gigavatus tik vienam tikslui, supranti, kokio masto pasaulis dabar formuojasi. Pinigai keliauja iš DI programų į DI infrastruktūrą, ir tai vyksta jau antrus metus iš eilės.
KĄ STEBĖTI TOLIAU
Sweetwater kampusas Teksase turėtų pradėti veikti 2027 metų pirmą pusmetį. Tai bus IREN „flagmanas” parodomasis projektas, ant kurio NVIDIA testuos savo DSX architektūros mastelį.
Jeigu pavyks, kitos 3 gigavatos pasipils greitai. Jeigu nepavyks, sandoris liks brangia pamoka apie tai, kaip lengva pažadėti gigavatus ir kaip sunku juos pastatyti.
Aš lažinčiausi, kad pavyks. Pinigai per dideli, akcininkai per spaudžiantys, konkurentai per arti.
O tu kaip manai – ar po penkerių metų DI duomenų centrai aplenks tradicinę pramonę pagal elektros suvartojimą? Pasidalink mintimis komentaruose.
