Mokslininkai vis dar lenkia DI agentus sudėtingose užduotyse. Bet ar ilgam?

Stanford DI indekso 2026 metų ataskaita atnešė vieną įdomų faktą: geriausi DI agentai sudėtingose mokslinių tyrimų užduotyse pasiekia tik pusę to, ką pasiekia mokslininkai su doktoratų laipsniais. Pusę.

Ką tiksliai parodė tyrimai?

Nature žurnale paskelbti rezultatai neleidžia abejoti: kai užduotis reikalauja planuoti, vertinti ir tikrinti savo darbą per kelis žingsnius, DI agentai nepatikimai suklumpa. Jie negali patikimai sujungti šešių žingsnių į vieną grandinę. Negali atpažinti, kada klysta. O kai klysta, daro tai su tokiu pasitikėjimu, kad mokslininkui tenka švaistyti valandas tikrinant rezultatus.

Bet kontekstas svarbus. Siaurose užduotyse DI agentai padarė milžinišką pažangą. Realių užduočių sėkmės rodiklis šoko nuo 20 proc. 2025 metais iki 77,3 proc. 2026 metais. Kibernetinio saugumo užduotyse DI agentai išsprendė 93 proc. problemų, palyginti su 15 proc. 2024 metais.

Tai gerai ar blogai?

Priklauso, iš kurios pusės žiūri.

Jei esi mokslininkas, tai geros naujienos. Tavo darbas dar saugus. DI haliucinacijos moksliniame darbe gali būti katastrofiškos. Kai DI užtikrintai tvirtina kažką klaidingo, o tu pasikliauni, prarandi ne tik laiką, bet ir reputaciją.

Jei esi DI optimistas, tai irgi geros naujienos, tik iš kitos pusės. Per metus sėkmės rodiklis išaugo beveik keturis kartus. Jei ši tendencija tęsiasi, per kelerius metus DI agentai gali pasivyti mokslininkus paprastesnėse užduotyse.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuva turi stiprią mokslo bendruomenę. Lazerininkų šalis, biotech, IT specialistų. Šie žmonės dar ilgai bus reikalingi būtent ten, kur DI dar nepajėgia: sudėtingose, daugialypėse užduotyse, reikalaučiose gilaus supratimo ir sprendimų priėmimo.

Bet kartu tai įspėjimas. DI agentai sparčiai tobūlėja. Tai, ką šiandien gali tik žmogus, rytoj gali perimti mašina. Ne dėl to, kad mašina būtų protingesnė, o dėl to, kad ji tampa pakankamai gera rutinėms užduotims.

Kaip rašėme apie DI paradoksą, kompanijos jau atleidžia darbuotojus ne todėl, kad DI būtų geresnis už žmogų, o todėl, kad jis yra pakankamai geras ir žymiai pigesnis.

Mano požiūris

DI nepakeis mokslininkų artimiausius 5-10 metų. Sudėtingas mokslinis darbas reikalauja kūrybiškumo, intuicijos ir gebėjimo veikti neapibrėžtoje aplinkoje. To DI kol kas neturi.

Bet jei esi specialistas, kurio darbas yra 80 proc. rutinos ir 20 proc. kūrybiškumo, pradėk galvoti jau dabar. Nes DI pirma perims tą 80 proc. O tada darbdaviui kils klausimas: ar man reikia viso etato žmogaus dėl 20 proc. užduočių?

Geriausias sprendimas nėra priešinimasis. Geriausias sprendimas yra išmokti dirbti su DI taip, kad tavo 20 proc. kūrybiškumo būtų pagrįstas 100 proc. DI galimybių.

DUK

Ar DI agentai geresni už mokslininkus?

Ne. Pagal Stanford 2026 DI indekso ataskaitą, geriausi DI agentai sudėtingose mokslinio darbo užduotyse pasiekia tik pusę žmogaus eksperto lygio. Tačiau paprastesnėse užduotyse DI jau labai pažengęs.

Kurių darbų DI negali perimti?

DI sunkiausiai sekasi su užduotimis, kurios reikalauja daugialypio planavimo, vertės vertinimo, kūrybiško mąstymo ir gebėjimo veikti neapibrėžtose situacijose. Tai apima mokslą, strategiją, lyderystę ir sudėtingus žmogiškus santykius.

Ką daryti, jei bijau dėl savo darbo?

Pradėk mokytis naudoti DI savo srityje. Specialistai, kurie geba derinti savo žinias su DI įrankiais, yra vertingesni nei tie, kurie to nedaro. DI nepakeis žmonių, kurie moka su juo dirbti.