DI paradoksas: kompanijos atleidžia tūkstančius ir tuo pačiu investuoja milijardus

Per vieną savaitę įvyko du dalykai, kurie iš šono atrodo visiškai nesuderinami.

Meta ir Microsoft paskelbė apie daugiau nei 20 000 darbo vietų sumažinimą. O tą pačią savaitę Google investavo 40 mlrd. dolerių į Anthropic. Meta DI kapitalines investicijas padidino iki 135 mlrd. dolerių per metus.

Atleidžia žmones. Investuoja į mašinas. Tuo pačiu metu, tas pats biudžetas.

Tai ne atsitiktinumas. Tai nauja verslo logika.

Pinigai keliauja nuo žmonių prie infrastruktūros

Meta personalo vadovė Janelle Gale pasakė aiškiai: atleidžiame, kad kompensuotume kitas investicijas. Tiesmukai ir be apvalių žodžių.

2026 metais technologijų sektoriuje jau atleista daugiau nei 92 000 žmonių. Nuo 2020 metų bendras skaičius artėja prie 900 000. Ir kiekvieną mėnesį jis auga.

Bet čia pradžia.

Ką reiškia skaičiai

Meta stato 28-ąjį duomenų centrą. Vien jis kainuoja milijardą. Zuckerberg DI biudžetą padidino beveik dvigubai per metus: nuo 72 iki 135 mlrd. dolerių.

Google per šį mėnesį į DI kompanijas investavo daugiau nei 40 mlrd. dolerių. Amazon dar 25 mlrd. Šie skaičiai didesni nei daugumos šalių metiniai biudžetai.

Ir visa tai vyksta ne todėl, kad kompanijos būtų labdaringos. Jos mato grąžą. PwC tyrimas rodo, kad 20 proc. įmonių, kurios aktyviai naudoja DI, griebia tris ketvirtadalius visos DI ekonominės naudos.

Tai ne pirmas kartas

Panašų procesą matėme su automatizacija gamyboje. Su bankomatais, kurie turėjo sunaikinti bankininkystės darbus. Su internetu, kuris turėjo užmušti mažmeninę prekybą.

Kiekvieną kartą vieni darbai dingo, kiti atsirado. Bet šį kartą yra vienas skirtumas: greitis. Ankstesnės technologinės revoliucijos truko dešimtmečius. DI transformacija vyksta per mėnesius.

Geoffrey Hinton tai palygino su greitu automobiliu be vairo ir stabdžių. Galbūt perdėtai. Bet greičio pojūtis tikras.

Kas lieka žmogui

DI geriausiai dirba su pasikartojančiomis, struktūruotomis užduotimis. Duomenų apdorojimas, šabloninis kodavimas, turinio moderavimas, bazinis klientų aptarnavimas.

Žmogui lieka tai, ko DI dar nemoka: kontekstas, santykiai, strategija, kūrybiškumas nestandartinėse situacijose. Ir gebėjimas vadovauti DI sistemoms.

Ironiška, bet net programuotojų darbas keičiasi nuo rašymo prie vadovavimo. Vietoj to, kad pats rašytum kodą, vadovauji DI, kuris rašo už tave.

Lietuvos kontekstas

Kol kas Lietuva šiuos pokyčius jaučia netiesiogiai. Meta ir Microsoft čia neatleidžia tūkstančių. Bet eksportuojančios IT kompanijos, dirbančios su užsienio klientais, jau mato spaudimą.

Ir klausimas ne ar DI atims darbus Lietuvoje. Klausimas kaip greitai ir kuriuos pirmiausius.

Mano nuomone, labiausiai pažeidžiami trys sektoriai: finansinės apskaitos rutina, bazinis IT palaikymas ir turinio kūrimas pagal šablonus. Visi trys jau dabar gali būti daugiau nei 50 proc. automatizuoti su esamais įrankiais.

Ką daryti

Nėra vieno teisingo atsakymo. Bet yra vienas tikrai neteisingas: ignoruoti ir tikėtis, kad praeis.

Pradėk nuo paprastų dalykų. Išbandyk nemokamus DI įrankius. Suprask, ką jie gali ir ko negali. Pagalvok, kurias tavo darbo dalis DI galėtų perimti, ir kuriose tu vis dar nepakeičiamas.

Ir pagalvok ne tik apie save. Pagalvok apie savo komandą, savo vaikus, savo sektorių. Nes šis paradoksas niekur nedings. Jis tik didės.

Klausimai ir atsakymai

Ar DI tikrai sukurs naujų darbo vietų?

Istorija rodo, kad taip. Bet kokių ir kada, niekas tiksliai nežino. Tikėtina, kad daugiausiai naujų darbų bus susijusių su DI sistemų valdymu, priežiūra ir etika.

Ar programuotojai bus nereikalingi?

Ne. Bet programuotojo darbas keisis nuo kodo rašymo prie DI vadovavimo. Programuotojai, kurie moka dirbti su DI agentais, bus vertingesni nei bet kada anksčiau.

Ką konkrečiai daryti jau šiandien?

Pradėk naudoti bent vieną DI įrankį savo kasdieniame darbe. Ne eksperimentuoti, o integruoti į darbo procesą. Per savaitę pamatysi, kurias užduotis DI atlieka geriau už tave, o kuriose tu vis dar nepralenkiamas.