Lietuvių DI sistema poliklinikoje nustato krūties vėžį: OXIPIT proveržis

Gydytojas Antanas Pempė sėdi prie ekrano Šeškinės poliklinikoje ir žiūri į ultragarso vaizdą. Spusteli pelę ant darinioiš vietos. Per kelias sekundes dirbtinio intelekto sistema išanalizuoja vaizdą ir parodo vertinimą: piktybinis ar ne. Tai ne filmas apie ateitį. Tai Vilnius, 2026 metų balandis.

Šeškinės poliklinika tapo pirmąja gydymo įstaiga Lietuvoje, kuri naudoja DI platformą krūties vėžio diagnostikoje. Ir ne kažkokią importuotą sistemą iš Silicio slėnio, o lietuvių įmonės OXIPIT sukurtą sprendimą.

Kaip tai veikia praktikoje

Procesas atrodo paprasčiau nei galėtum tikėtis. Radiologas įkelia mamogramos ar ultragarso vaizdą į sistemą, pažymi darinį. DI jį analizuoja ir pateikia savo vertinimą pagal BI-RADS klasifikaciją, kuri reitinguoja darinio pavojingumo lygį.

Bet čia svarbu: sistema nepriima sprendimų vietoj gydytojo. Ji veikia kaip antras poras akių. Pempė pasakoja, kad sistema tikrina, ar radiolodo aprašymas sutampa su tuo, ką mato DI. Jei yra neatitikimų, ji perspėja. Tokie perspėjimai ateina kelis kartus per mėnesį.

Skamba nedaug? Bet pagalvok, ką tai reiškia. Keli kartai per mėnesį, kai sistema pastebi kažką, ko žmogaus akis praleido. Keli pacientai, kuriems gali būti nustatyta liga anksčiau.

Skaičiai, kurie paaiškina kodėl tai svarbu

Kasmet Lietuvoje krūties vėžys diagnozuojamas maždaug 1 700 moterų. Pasaulyje šis skaičius siekia 2,3 milijono per metus. Ankstyva diagnostika yra tas faktorius, kuris labiausiai lemia gydymo sėkmę. Ne vaistai, ne technologijos, o laikas.

Ir čia prasideda problema. Šeškinės poliklinikoje per metus tolimesniems tyrimams nukreipiama apie 250 moterų. Iš jų 5 iki 10 procentų neatvyksta. Iš pirminės programos kviečiamų moterų net 25,7 procento neateina į pirmąjį vizitą.

Ketvirtadalis. Kiekviena ketvirta moteris tiesiog neateina pasitikrinti.

DI čia nepadės, aišku. Bet toms, kurios ateina, sistema gali padėti gauti tikslesnę diagnozę greičiau. O greičiau reiškia geriau.

OXIPIT: lietuviai kuria pasaulinio lygio DI

Sistemą sukūrė lietuvių startuolis OXIPIT, kuriam vadovauja Vytautas Naujalis. Tai ne eilinis projektas. Sistemai apmokyti buvo panaudota nuo 1 iki 2 milijonų krūtinės rentgenogramų. Tiek duomenų surinkti ir apdoroti reikia metų darbo ir didelių resursų.

Ir čia verta stabtelėti. Lietuvoje turime įmonę, kuri kuria medicininį DI, kuris realiai veikia realioje poliklinikoje su realiais pacientais. Ne laboratorijoje, ne demo aplinkoje. Vilniaus Šeškinėje.

Kol daugelis Lietuvos įmonių dar svarsto, ar verta investuoti į DI specialistus, OXIPIT jau diegia savo sprendimus. Tai rodo, kad Lietuva gali būti ne tik DI vartotoja, bet ir kūrėja.

DI medicinoje: ne hype, o realybė

Medicinos sritis yra viena iš tų, kur DI gali padaryti didžiausią skirtumą. Bet kartu ir viena iš tų, kur klaidos kainuoja brangiausiai. Todėl OXIPIT požiūris, kai DI neperima gydytojo darbo, o padeda jam, yra logiškas.

Panašiai veikia ir Google DeepMind robotikos sprendimai, kur DI mokosi suprasti fizinį pasaulį. Medicinoje šis supratimas reiškia: ar šis tamsus plotas nuotraukoje yra pavojingas, ar ne.

Žinoma, kyla klausimų apie duomenų apsaugą ir pacientų privatumą. ES DI reguliavimas medicininiams sprendimams taiko griežčiausius reikalavimus. Bet jei sistema veikia ir padeda, verta investuoti į atitiktį, o ne bijoti.

Ką tai reiškia Lietuvai

Kol kas Šeškinės poliklinika yra vienintelė, naudojanti šią sistemą. Bet jei rezultatai ir toliau bus geri, tikėtina, kad kitos poliklinikos irgi pradės domėtis. Fizinio DI era jau čia, ir medicina yra viena pirmųjų sričių, kur ji materializuojasi.

Lietuvos sveikatos sistema turi daug problemų: eilės, trūksta specialistų, biudžetas ribotas. DI neišspręs visko. Bet jei jis gali padėti radiologui tiksliau nustatyti diagnozę ir sutaupyti laiko, tai jau yra progresas.

Klausimai, kuriuos verta sau užduoti

Ar mano poliklinika naudoja DI diagnostikoje?
Paklausk savo gydytojo. Jei ne, pasidomėk kodėl. Technologijos jau yra, klausimas tik diegimo.

Ar galiu pasitikėti DI diagnoze?
DI nesprendžia vietoj gydytojo. Jis tik padeda pamatyti daugiau. Galutinį sprendimą visada priima žmogus.

Kodėl OXIPIT, o ne kažkoks JAV gigantas?
Todėl, kad lietuviai sukūrė produktą, kuris veikia. Ne kiekvienas sprendimas turi ateiti iš Silicio slėnio.

Ar DI medicinoje kelia pavojų?
Kaip bet kuris įrankis, jis gali būti naudojamas gerai arba blogai. Kibernetinio saugumo klausimai aktualūs ir medicinoje.

Gydytojas Pempė tą dieną Šeškinėje tikriausiai patikrino kelias dešimtis pacienčių. Kažkuriai iš jų DI galėjo padėti tiksliau. Ir tai, iš principo, yra visas pointas.