Per vieną dieną Big Tech pažadėjo 500 milijardų DI investicijų: Google laimi, Meta pralaimi

Trečiadienio vakaras Volstryte buvo vienas keisčiausių pastaraisiais metais. Per kelias valandas Meta, Microsoft, Alphabet ir Amazon paskelbė savo finansinius rezultatus, o jų DI investicijų skaičiai sumušė visus rekordus. Bendras šių keturių milžinių 2026 metų kapitalo planas dabar artėja prie 700 milijardų dolerių. Tačiau investuotojai sureagavo visiškai skirtingai.

Vieni gavo aplodismentus. Kiti gavo skaudų smūgį akcijų rinkoje. O paprastam žmogui kyla klausimas – ar tai yra DI ateities pamatas, ar pats didžiausias technologijų burbulas istorijoje?

Skaičiai, kurie sunkiai telpa galvoje

Pradėkime nuo to, ką tiksliai paskelbė kiekviena kompanija balandžio 29 dieną.

Alphabet (Google) padidino savo 2026 metų DI investicijų gaires iki 180-190 milijardų dolerių. Anksčiau ji žadėjo 175-185 milijardus. Bendrovė taip pat įspėjo, kad 2027 metais išlaidos didės dar labiau.

Meta savo gaires pakėlė iki 125-145 milijardų dolerių (nuo 115-135 mlrd.). Tai reiškia, kad Marko Zuckerbergo kompanija šiemet vienai DI infrastruktūrai išleis daugiau, nei kainuoja visa Lietuvos ekonomika.

Microsoft patvirtino, kad ketvirtojo ketvirčio kapitalo investicijos viršys 40 milijardų dolerių, o per metus susidarys apie 190 milijardų. Iš jų bent 25 milijardai eina į brangesnių komponentų sąskaitą.

Trumpai – keturios kompanijos per dieną pažadėjo daugiau pinigų DI duomenų centrams, lustams ir energijai, nei daugelis valstybių išleidžia per dešimtmetį.

Kodėl Google laimėjo, o Meta pralaimėjo

Įdomiausia istorija slypi ne pačiuose skaičiuose, o akcijų rinkos reakcijoje.

Po pranešimų popietinėje prekyboje Alphabet akcijos pakilo 7 proc. Meta – krito 6 proc. Microsoft išliko praktiškai stabili. Skirtumas didžiulis, nors visos trys kompanijos pranešė tą patį dalyką: „investuojame daugiau”.

Atsakymas paprastas. Investuotojai nori matyti, kad DI pinigai grįžta. Google tai įrodė. Bendrovės debesijos verslas „Google Cloud” augo 63 proc. per metus ir pasiekė 20 milijardų dolerių pajamų. Tai greičiausias augimas tarp visų didelių debesijos paslaugų teikėjų.

Alphabet finansų vadovė Anat Ashkenazi tai apibendrino paprastai: „DI investicijos atneša stiprų augimą”. Ji turi įrodymų – užsakymai ir rezervai šaudo į viršų.

Meta tokio aiškaus rezultato neturi. Zuckerbergas vis dar samdo geriausius pasaulio tyrėjus už dešimtis milijonų dolerių per metus, bet komercinis grįžimas neaiškus. Investuotojai bijo, kad daugiau pinigų reiškia tik daugiau išlaidų be aiškios verslo strategijos.

Kas finansuoja šitą puotą

Verta sustoti minutei ir pagalvoti, iš kur tie pinigai apskritai atsiranda.

Microsoft šiandien turi tokią galingą pelno mašiną, kad gali permaišyti 190 milijardų į DI ir vis tiek mokėti dividendus. Microsoft finansų vadovė Amy Hood netgi pasakė, kad DI verslo pelno marža „jau geresnė nei kažkada buvo debesijos”. Tai stiprus signalas.

Google atveju situacija panaši. Reklamos verslas vis dar generuoja milžinišką pinigų srautą, kuris finansuoja DI ambicijas.

Meta yra rizikingiausioje pozicijoje. Jos vienintelis didelis pajamų šaltinis – skelbimai. Jei DI projektai nepradės nešti aiškios grąžos per artimiausius dvejus metus, kompanijai gali tekti ieškoti naujų finansavimo būdų. O tai jau būtų rimtas signalas visai rinkai.

Ką tai reiškia paprastam vartotojui

Toks investicijų cunamis jau dabar keičia kasdienę DI patirtį.

Pirma, modeliai pinga. Kompanijos, turinčios milžiniškus duomenų centrus, gali pasiūlyti lygiavertį DI vis mažesne kaina. Tai matome ir per GPT-5.5 paleidimą, kur OpenAI ženkliai sumažino API kainas.

Antra, sparta auga. Daugiau lustų reiškia, kad atsakymai grįžta beveik akimirksniu, net ir sudėtingiausioms užduotims.

Trečia, naujos funkcijos plinta greitai. Multi-agentinės sistemos, balso agentai, vaizdo modeliai – viskas, kas pernai atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien kuriama dideliais kiekiais.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Meta ir Microsoft jau atleido 20 tūkstančių darbuotojų, o investicijų augimas reiškia, kad atleidimų banga dar nesibaigė.

Lietuvos perspektyva

Lietuvai šis cunamis turi du svarbius padarinius.

Pirmasis – infrastruktūra. Microsoft ir Google plečia regioninius duomenų centrus po visą Europą. Jei pavyks pritraukti bent dalį šios investicijų bangos, vietos verslas gauna spartesnį prieinamumą prie aukščiausios klasės DI modelių.

Antrasis – galimybės startuoliams. Kuo brangesni dideli modeliai, tuo daugiau erdvės atsiveria mažoms specializuotoms komandoms, kurios kuria nišinius sprendimus. Lietuviški startuoliai, dirbantys su MCP protokolu ar specializuotais agentais, dabar gali konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

Ar tai burbulas

Klausimas, kurio negalima išvengti.

Investicijų lygis viršija dot-com burbulo aukštumas. Kai kurie analitikai jau lygina tai su 2000 metų pradžia. Skirtumas tas, kad šiandienos technologijų milžinai turi realias pajamas ir realią grąžą iš DI – ko 2000 metais neturėjo nė viena svetainė.

Bet pavojų taip pat netrūksta. Jei investicijos nesiges su pajamų augimu, jeigu kainodaros lenktynės sumažins maržas, jeigu reguliacija (apie ją jau rašėme) sustabdys augimą – rinka gali greitai pasikeisti.

Greta to vyksta dar vienas svarbus dalykas – visa DI investicijų grandinė per ketvirtį jau pasiekė 300 mlrd. dolerių, o čia kalbame tik apie keturias kompanijas.

Ką stebėti toliau

Artimiausi metai parodys, ar šios investicijos tapo strategine pergale, ar finansine katastrofa.

Trys svarbiausi rodikliai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Debesijos pajamų augimas. Jei Google ir Microsoft ir toliau augs 50+ proc., investicijos pasiteisina.
• DI produktų komercializacija. Meta turi įrodyti, kad jos atvirieji modeliai ir vartotojiški DI produktai uždirba.
• Konkurencija iš Kinijos. DeepSeek ir kitos pigesnės alternatyvos gali sumušti Vakarų pranašumą.

Vienas dalykas aiškus jau dabar. DI nebėra ateities tema. Tai šiandienos kapitalo lenktynės, kurios pakeis visą pasaulinę ekonomiką – greičiau, nei daugelis tikėjosi.

O tau lieka klausimas: ar tu tas pokyčius pasitinki kaip galimybę, ar kaip grėsmę?