Taylor Swift užregistravo savo balsą kaip prekės ženklą: naujas ginklas prieš DI deepfakes

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Taylor Swift reklamuoja keptuvę. Ji šypsosi, kalba natūraliai, viskas atrodo tikra. Problema ta, kad ji niekada to nedarė. Tai buvo deepfake.

Balandžio 26 dieną Swift padavė tris prekių ženklų paraiškas JAV Patentų ir prekių ženklų biurui. Ne dėl naujų kvepalų ar drabužių linijos. Dėl savo balso ir išvaizdos.

Ką konkrečiai ji registruoja

Du garso įrašus, kuriuose Swift kalba apie savo albumą „The Life of a Showgirl” per Amazon Music Unlimited. Ir vieną koncerto nuotrauką, kur ji su blizgančiu kostiumu groja rožine gitara.

Skamba keistai. Žmogus registruoja savo paties balsą. Bet logika paprasta.

Prekės ženklo registracija suteikia federalinę apsaugą JAV. Tai reiškia, kad ieškinius dėl neteisėto naudojimo galima kelti federaliniame teisme. Tai žymiai stipresnis ginklas nei vietiniai „teisės į atvaizdą” įstatymai, kurie skiriasi nuo valstijos prie valstijos.

Kodėl tai reikėjo padaryti

Swift jau buvo tapusi DI generuoto turinio auka ne kartą. Melagingos politinės reklamos, kuriose ji tariamai palaiko kandidatus. Eksplicitiniai vaizdai, kurie plito socialiniuose tinkluose. Netikros reklamos, kuriose ji rekomenduoja produktus, apie kuriuos niekada negirdėjo.

Ir problema tik auga. DI deepfake įrankiai tapo prieinami kiekvienam, kas turi kompiuterį ir porą valandų laisvo laiko. Nauji DI modeliai generuoja vis realistiškesnį turinį.

Ar tai naujas standartas

Ne visai naujas. Aktorius Matthew McConaughey jau anksčiau užregistravo savo atvaizdą, balsą ir vaizdo įrašus kaip prekių ženklus. Jis buvo pirmas A lygio žvaigždė, tai padariusi.

Bet Swift kitas lygmuo. Ji yra viena žinomiausių žmonių planetoje. Jei ji naudoja šią strategiją, tai signalas visai industijai.

Teisininkai perspėja: balso registravimas kaip prekės ženklas dar nebuvo testuotas teisme. Niekas nežino, ar teisėjas pripažins garso įrašą kaip galiojantį prekės ženklą, jei byla pasieks teismą. Bet atgrasymo efektas jau veikia. Kompanijos pagalvos dukart, prieš naudodamos žinomos žvaigždės balsą be leidimo.

O kas su Europa ir Lietuva

ES DI Aktas numato, kad nuo 2026 m. lapkričio sintetinis turinys privalės turėti vandenžymius. Tai reiškia, kad DI sukurtas vaizdo įrašas, garso failas ar nuotrauka turės būti pažymėti. Technologijų kompanijos jau ruošiasi šiems reikalavimams.

Bet individualiam žmogui gintis vis dar sudėtinga. Lietuvoje tokios prekių ženklų apsaugos mechanizmo balsui ar atvaizdui praktiškai nėra. Jei kas nors sukurtų tavo deepfake ir platintų Lietuvoje, turėtum remtis bendrąja autorių teisių ar asmens duomenų apsauga. O tai ilgas procesas.

Gilesnė problema

Tikroji bėda ne teisinė. Ji technologinė. DI deepfake kūrimo įrankiai pinga ir gerėja kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu aptikimo technologijos atsilieka. Multi-agentinės sistemos gali automatizuoti deepfake kūrimą masiniu mastu.

Swift turi pinigų ir teisininkų komandą. Ji gali gintis. Bet ką daryti eiliniam žmogui, kurio deepfake atsiranda internete? Šiandien atsakymas paprastas ir nemalonus: beveik nieko.

Bent jau kol teisė nepasivys technologijos.

DUK

Ar galima užregistruoti savo balsą kaip prekės ženklą Lietuvoje?

Šiuo metu Lietuvoje tokios praktikos nėra. Prekių ženklai tradiciškai skirti logotipams, pavadinimams ir garso ženklams komercinėje veikloje. Balso registravimas kaip DI apsaugos priemonė yra nauja koncepcija, kuri pirmiausia testuojama JAV.

Kas yra deepfake?

Tai DI sukurtas vaizdo ar garso turinys, kuriame realus žmogus „sako” ar „daro” tai, ko niekada nesakė ir nedarė. Technologija paremta giluminiu mokymusi ir gali sukurti labai realistišką rezultatą.

Kaip atpažinti deepfake?

Žiūrėk į nenatūralius judesius, ypač aplink akis ir lūpas. Tikrink ar garso ir lūpų judesiai sinchronizuoti. Ir svarbiausia: jei turinys atrodo per gražiai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.