Nature tyrimas: žmonės mokslininkai vis dar muša geriausius DI agentus sudėtingose užduotyse

Visi kalba, kad DI pakeis mokslininkus. Nature žurnalas ką tik paskelbė tyrimą, kuris sako: dar ne.

Žmonės mokslininkai sudėtingose, daugiažingsniuose moksliniuose tyrimuose vis dar gerokai pranoksta geriausius DI agentus. Ne šiek tiek. Gerokai.

Ką tiksliai tyrė

Mokslininkai palygino žmones ir DI agentus atliekant kompleksines mokslines užduotis. Ne paprastas tipo „surask informaciją”, o tokias, kurios reikalauja kūrybiškumo, intuicijos ir gebėjimo sujungti skirtingų sričių žinias.

Rezultatas? Žmonės laimėjo aiškiai. DI agentai puikiai tvarkosi su rutininėmis užduotimis, bet kai reikia tikro mokslinio mąstymo, jie vis dar atsilieka.

Tai kontrastuoja su neseniai skelbtomis naujienomis, kad DI modeliai tapo per stiprūs standartiniams testams. Matyt, vienas dalykas yra išlaikyti testą, visai kitas yra daryti tikrą mokslą.

Kodėl tai geros naujienos

Tai nereiškia, kad DI nenaudingas mokslui. Priešingai. DI puikiai tinka duomenų analizei, hipotezių generavimui, literatūros peržiūrai. Jis yra galingas įrankis mokslininkų rankose.

Bet jis nėra mokslininko pakaitalas. Dar ne. Ir galbūt niekada nebus, bent jau ne ta prasme, kaip daugelis įsivaizduoja.

Gallup apklausa rodo, kad 18 proc. darbuotojų bijo prarasti darbą dėl DI. Mokslininkai, regis, gali šiek tiek atsipalaiduoti. Bent jau kol kas.

53 proc. pasaulio jau naudoja generatyvinį DI, ir ši technologija tikrai netrukus pasieks ir mokslo laboratorijas plačiau. Bet mokslas vis dar reikalauja kažko, ko algoritmai dar neturi. Gal tai intuicija. Gal kūrybiškumas. Gal tiesiog žmogiškumas.

Ar manai, kad DI kada nors sugebės daryti tikrą mokslą? Ar mokslas visada liks žmonių prerogatyva?