Lietuva nori kurti DI, ne tik naudoti: 2026–2035 strategija žada 10 mlrd. eurų ekonomikai

Žinai, kaip tai paprastai būna. Valdžia paskelbia „strategiją”. Dokumentas su vizija ir keliais rodikliais. Po metų niekas neprisimena, kad ta strategija buvo.

Bet šį kartą kažkas atrodo kitaip.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija gegužės pabaigoje paskelbė 2026–2035 metų nacionalines dirbtinio intelekto strategines gaires. Ir tai nėra dar vienas 50 puslapių popierius su gražiais žodžiais. Tai apie konkrečią ambiciją: Lietuva nori tapti DI kūrėja, o ne tik vartotoja.

Ką tiksliai sako strategija

Ministerijos paskelbtas dokumentas apibrėžia keturias pagrindines kryptis:

• DI kompetencijų ugdymas — piliečiai turi mokėti ne tik naudoti, bet ir kurti patikimus DI sprendimus. Mažinti regioninius skirtumus.
• Technologinė infrastruktūra ir duomenys — valstybiniai debesų servisai, didelio našumo skaičiavimas, sertifikuoti duomenų rinkiniai.
• DI visuomenės labui — viešojo sektoriaus DI diegimas, teisių apsauga, piktnaudžiavimo prevencija.
• DI kaip ekonomikos variklis — paspartinti verslo DI naudojimą ir konkurencingumą.

Ministras Edvinas Grikšas pasakė: „DI yra jau dabartinė, o ne ateities technologija. Todėl norime, kad Lietuva būtų ne tik šių technologijų vartotoja, bet ir jų kūrėja bei lyderė.”

Inovacijų agentūros laikinasis direktorius Paulius Kamaitis pridūrė: „Mūsų tikslas paprastas — DI sprendimai Lietuvoje turi būti kuriami, testuojami ir diegiami greitai.”

10,1 mlrd. eurų — realus skaičius ar fantazija?

Tai didžiausias klausimas. Strategija prognozuoja, kad sėkmingas įgyvendinimas sukurtų apie 10,1 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikai.

Lietuva 2025-aisiais turėjo BVP apie 80 mlrd. eurų. Reiškia, DI strategija teoriškai galėtų pridėti daugiau nei 12% BVP. Per dešimt metų. Tai ambicinga. Gal per ambicinga.

Bet kontekstas svarbus. Pasaulyje yra precedentų. Estija per panašų laikotarpį su skaitmenizacijos apšvieta sukūrė reikšmingą ekonominę vertę. Suomija su AI strategija pritraukė didelius investuotojus. Net ir konservatyvūs skaičiai rodo, kad DI investicijos grąžina daugiau nei investuota.

Klausimas tik — kas konkrečiai bus daroma, o ne rašoma.

Lietuviškos kalbos apsauga: tai tikrai svarbu

Vienas detalus punktas, kurį dažniausiai ignoruoja tarptautiniai DI renginiai: lietuviškos kalbos ir kultūrinės tapatybės apsauga DI eroje.

Tai nėra sentimentalumas. Tai verslo ir saugumo klausimas. Jei pagrindiniai DI modeliai nebūtų pritaikyti lietuvių kalbai — valstybiniai servisai, teisės dokumentai, mokymosi įrankiai veiktų blogiau nei kitomis kalbomis. Ir lietuviai naudotų tuos įrankius mažiau, t.y. atsiliktų.

Strategija eksplicitiškai mini šią riziką. Tai rodo, kad bent kai kurie autoriai supranta realybę, o ne tik rašo formalius tikslus.

Kontekstas: kur Lietuva yra dabar

Lietuva DI srityje nėra nulio pozicijoje. Fintech ekosistema — viena stipriausių Europoje. Kibernetinio saugumo kompetencija — pripažinta tarptautiniu mastu. Techno parkai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje traukia startuolius.

Bet: lyginant su Estija, Suomija ar Lenkija — investicijų į valstybinės DI infrastruktūros kūrimą buvo mažiau. Universitetai DI tyrimus plėtoja, tačiau sinergia su verslu — silpnesnė nei norėtųsi.

Tad strategija ateina tinkamu metu. Kita vertus, vėliau negu idealu — visas pasaulis jau bėga. JAV vyriausybė reglamentuoja DI modelius dar iki jų paleidimo, Kinija meta šimtus milijardų valstybinių investicijų. Net privatūs gigantai kaip Meta investuoja $145 mlrd. Lietuva — su 2,8 mln. žmonių — negali lenktyniuoti skalės požiūriu. Bet gali lenktyniuoti greičiu ir specifiškumu.

Ką tai reiškia tau konkrečiai

Jei esi specialistas — galvok apie DI kompetencijų lavinimą dabar, ne kai strategija „įsivažiuos”. Valstybė ketina finansuoti mokymus, bet sertifikatai ir patirtis — tai, ką samdytojai ieško jau šiandien. Kaip pradėti naudoti DI darbe — rašiau čia.

Jei esi verslininkas — žiūrėk į valstybines DI paramos programas. Strategija numato, kad Inovacijų agentūra kurs konkrečius finansavimo instrumentus verslui. Tai galimybė gauti pagalbą eksperimentams su DI įrankiais, duomenimis, procesų automatizavimu.

Jei esi tiesiog pilietis — geriausia žinia yra ta, kad strategijoje eksplicitiškai minima regioninė DI plėtra. Tai reiškia, kad tikslai — ne tik Vilniaus startup ekosistema, bet ir regionų švietimas, viešojo sektoriaus paslaugos.

Kita vertus — skepticizmas yra sveikas. Visos šios strategijos yra tik tiek geros, kiek konkretus veiksmas po jų. DI agentai ir automatizacija nepalauks, kol Lietuva paruoš detalius planus. Jie jau transformuoja darbo rinką dabar.

DUK apie Lietuvos DI strategiją

Kada Lietuva patvirtins DI strategiją?

Gegužės 2026 paskelbtos strateginės gairės. Detalų veiksmų planą ruošia Inovacijų agentūra — tikėtina, kad patvirtinimas bus 2026 m. antroje pusėje.

Kiek pinigų Lietuva investuos į DI?

Konkretūs biudžeto skaičiai dar neskelbti. Strategija numato finansavimą iš ES fondų, valstybės biudžeto ir privačių investicijų derinimo.

Ar Lietuvoje jau yra gerų DI įmonių?

Taip — Vinted, Tesonet, NordSec ir kitos technologijų įmonės aktyviai naudoja DI. Taip pat auga AI startuolių ekosistema Vilniaus ir Kauno technologijų parkuose.

Kaip strategija padės paprastiems piliečiams?

Per keturias kryptis: geresnės valstybinės paslaugos su DI, daugiau mokymų ir perkvalifikavimo galimybių, mažesni regioniniai skirtumai skaitmeninėje kompetencijoje.

Ar lietuvių kalba išliks DI eroje?

Tai eksplicitiškai minima strategijoje. Tikslas — užtikrinti, kad DI modeliai ir sprendimai veiktų kokybiškai lietuvių kalba, apsaugant kultūrinę ir kalbinę tapatybę.

Trumpai: Lietuvos DI strategija 2026–2035 yra rimčiausias valstybinis bandymas pasiruošti DI erai iki šiol. 10,1 mlrd. eurų tikslas yra ambicingas. Svarbu ne dokumentas, o konkretūs veiksmai po jo. Stebėkim.