OpenAI ir New York Times ginčas: LRT primena autorinių teisių kainą
LRT rašo apie New York Times kaltinimus OpenAI dėl turinio naudojimo. DI kūrėjams vis sunkiau apsimesti, kad mokymo duomenys neturi kainos.
Šiame straipsnyje · 4 dalys
- Dėl ko ginčijasi OpenAI ir New York Times? Ginčas sukasi apie tai, ar leidinio turinys galėjo būti naudojamas DI modeliams mokyti be atskiro leidimo ir atlygio.
- Kodėl tai svarbu verslui? Įmonės taip pat naudoja tekstus, dokumentus ir duomenis DI įrankiuose, todėl turi žinoti, ar turi tam teises.
- Kaip sumažinti riziką? Susikurti aiškias DI naudojimo taisykles, naudoti teisėtus šaltinius ir riboti konfidencialios arba licencijuotos medžiagos įkėlimą.
OpenAI ir New York Times ginčas vėl grąžina labai nepatogų klausimą: kieno darbu maitinami DI modeliai?
Technologijų pasaulis mėgsta kalbėti apie ateitį. Bet teismai dažnai primena praeitį: kas ką sukūrė, kas ką paėmė ir kas už tai turėjo gauti leidimą.
LRT rašo, kad New York Times kaltina OpenAI „stulbinančia vagyste precedento neturinčiu mastu“. Formuluotė aštri, bet ginčo esmė verslui labai praktiška.
Kur ginčo esmė
Leidėjai teigia, kad jų tekstai buvo naudojami DI modeliams mokyti be tinkamo leidimo ar atlygio. OpenAI ir kitos DI bendrovės paprastai argumentuoja, kad mokymas yra kitoks naudojimas ir kad modeliai ne tiesiog kopijuoja turinį.
Teismai turės aiškintis, kur baigiasi mokymasis ir prasideda naudojimas, kuris jau turi būti apmokamas. Šitas skirtumas skamba teisiškai, bet jo pasekmės bus labai piniginės.
Jei leidėjai laimės daugiau bylų, DI mokymo duomenų rinka taps brangesnė ir labiau licencijuota.
Kodėl tai rūpi lietuvai
Lietuviški leidėjai, kūrėjai ir įmonės turi tą pačią problemą, tik mažesniu masteliu. Turinys nėra oras. Straipsniai, nuotraukos, mokymų medžiaga, vidiniai dokumentai turi autorius ir savininkus.
Kai įmonė kelia savo turinį į DI įrankius, reikia žinoti, ar ji turi teisę tai daryti. Ypač jei ten yra klientų dokumentai, partnerių medžiaga ar mokami šaltiniai.
Čia ne teorija. Vienas neatsargus įkėlimas gali virsti sutarties, konfidencialumo ar reputacijos problema.
Praktiškas sprendimas
Įmonėms verta susirašyti DI turinio taisykles. Kokius šaltinius galima naudoti? Kokius draudžiama? Ar galima kelti mokamų leidinių tekstus? Ar galima kelti klientų failus?
Antra, reikia mokyti žmones ne vien promptų, bet ir atsakomybės. Nes DI įrankis nepaklaus: „ar turi teisę šitą tekstą įkelti?“
Trečia, geriau turėti savo žinių bazę iš turinio, kuriam turite teises. Tada agentai dirba ant tvirtesnio pagrindo ir mažiau reikia vaikščioti per svetimą kiemą.
Šią savaitę peržiūrėkite bent vieną dalyką: kokius dokumentus komanda kelia į DI įrankius. Kartais didžiausia rizika slepiasi ne modelyje, o mūsų įpročiuose.
Rašome apie dirbtinį intelektą lietuviškai. Kiekvienas straipsnis parengtas pagal nurodytą šaltinį, o nuorodą į originalą rasite kortelėje „Šaltinis“.
