Nuo rugpjūčio DI turinys privalės būti žymimas: ką tai reiškia tau ir tavo verslui

Sedi ir skaitai naujieną internete. Žiūri į gražią nuotrauką socialiniuose tinkluose. Klausaisi podcast’o. Ir visais trimis atvejais – neturi supratimo, ar tą turinį sukūrė žmogus, ar mašina.

Iki šiol tai buvo tavo problema. Nuo rugpjūčio ji tampa ir kūrėjų problema.

Europos Sąjunga įsigalina naują Dirbtinio intelekto akto dalį, kuri nustato vieną paprastą taisyklę: jei turinį sukūrė DI – tai turi būti aiškiai parašyta. Žmogaus matoma žyma. Mašinos skaitomas kodas. Visur.

Kas tiksliai keičiasi nuo rugpjūčio?

Šis reikalavimas taikomas beveik visam DI sukurtam turiniui. Tekstas, nuotraukos, video, garso įrašai, pokalbių robotai, deepfake’ai – visi patenka po nauja taisykle.

Ir čia prasideda dviejų lygių žymėjimo istorija.

Techninis lygis – tai metaduomenys, kurių žmogus nematys, bet kuriuos nuskaito kitos sistemos. Jie padeda automatiškai atskirti DI sukurtą turinį nuo žmogaus kūrybos. Platformos, algoritmai, paieškos sistemos – visos galės patikrinti.

Vizualinis lygis – tai žyma, kurią tu matai. Tekste ji turi būti šalia antraštės arba pirmo sakinio. Nuotraukoje – matomame kampe. Garso įraše – pradžioje, o jei ilgas – dar viduryje ir pabaigoje.

Pokalbių robotai svetainėse? Jie privalės iš karto, pirmame sakinyje, pasakyti, kad tai mašina, ne žmogus. Jokio „sveiki, aš Agnė, mielai padėsiu” be paaiškinimo, kas ta Agnė yra iš tikrųjų.

Deepfake’ai – čia pats griežčiausias lygis. Sintetinis turinys su realiais žmonėmis turi būti pažymėtas visur, kur keliauja. Net meniniams tikslams sukurtas.

Dar viena detalė: DI negali apsimesti žmogumi. Jokie sąmoningi rašybos klaidos, jokie dirbtinai žmogiški atsakymai ar specialiai sugalvoti vardai. Ypač tada, kai auditorija – vaikai arba vyresnio amžiaus žmonės.

Kaina nepaklusniesiems: iki 15 milijonų eurų arba 3 procentai metinių pajamų visame pasaulyje – kas daugiau. Lietuvoje stebėjimą vykdys Ryšių reguliavimo tarnyba.

Kodėl tai liečia ne tik dideles korporacijas?

Galima galvoti – tai korporacijų reikalas. Bet ne visai.

Turi tinklaraštį ir rašai su DI pagalba? Tai tave liečia. Parduotuvę internete su automatiškai sugeneruotomis prekių aprašymomis? Irgi. Socialiniuose tinkluose dedi DI sukurtas produktų nuotraukas? Na.

Vienas iš dažniausių klausimų – ką daryti, jei tekstą parašė DI, bet žmogus jį redagavo? Čia įstatymas palieka šiek tiek erdvės. Jeigu redagavimas buvo tikras ir esminis žmogaus kūrybinis įnašas – žymėjimo gali nereikėti. Jei tik pakeisti keli žodžiai – vargu.

Tikslios ribos kol kas nėra. Ir tai yra rimtas galvos skausmas daugeliui kūrybinių profesijų atstovų. Fotografams, tekstų kūrėjams, marketingo specialistams. Nes DI dažnai yra tik vienas iš įrankių – ne pats kūrėjas.

Yra viena detalė, kuri šiek tiek ramina. ES šiuo metu dar derasi dėl Skaitmeninio omnibuso paketo, kuris gali atidėti dalies nuostatų įsigaliojimą iki 2026 metų gruodžio. Bet formaliai rugpjūčio data dar stovi.

Praktiškai tai reiškia tokią situaciją: nors sankcijos dar nebus aktyviai taikomos, pats DI žymėjimo standarto diegimas jau prasideda. Platformos kaip LinkedIn, YouTube, Instagram – visos keičia savo sistemas. Jeigu esi jose, tai pajusi anksčiau, nei galvoji.

Kai GDPR įsigaliojo prieš keletą metų, daugelis galvojo – nieko nebus, niekas netikrina. Tada atėjo pirmosios baudos. Pasaulis pasikeitė. DI akto kelias bus panašus.

Ką galima padaryti jau šiandien?

Pirmas žingsnis – inventorius. Kur tu naudoji DI turiniui kurti? Svetainėje, socialiniuose tinkluose, el. laiškuose, reklamose? Surašyk. Tai gali užtrukti pusvalandį, bet po jo žinosite, ką reikia tvarkyti.

Antras žingsnis – paprasta etiketė. Net jeigu oficialus reikalavimas dar neįsigaliojo, galima pradėti žymėti jau dabar. „Šis tekstas sukurtas su DI pagalba” arba „DI sugeneruotas vaizdas”. Tai ne pralaimėjimas. Daugelis skaitytojų tokį atvirumą vertina teigiamai – jis kuria pasitikėjimą, ne baimę.

Trečias žingsnis – sekti platformas. LinkedIn, Meta, Google jau rengiasi pokyčiams ir netrukus pristatys automatines žymėjimo sistemas. Jei aktyviai naudoji kuriuos nors iš šių kanalų verslui, sekite jų pranešimus.

Ketvirtas žingsnis – pasikalbėti su teisininkais, jei esi didesnis verslas. Žymėjimo reikalavimai skiriasi priklausomai nuo turinio tipo ir auditorijos. Geriau žinoti iš anksto, nei sužinoti per baudą.

Beje – jeigu domina, kaip naudoti DI atsakingai ir apsaugoti savo duomenis, šiame straipsnyje rasite praktinių patarimų. O daugiau apie tai, kaip Amerikos kongrese žiūrima į DI reguliavimą – amerikiečių DI aktas ir jo 269 puslapiai čia. Ir jeigu kyla klausimas, kur DI apskritai judės per artimiausius metus – DeepMind vadovo prognozė čia.

Plačiau apie šį reikalavimą: LRT straipsnis apie DI turinio žymėjimą.

Reguliavimas ateina. Ir geriau jį sutikti pasiruošus, o ne su staigmena.