Microsoft perkopė kvantinę sieną: Majorana 2 lustas 1000 kartų patikimesnis. DI jame kuria mokslą
·
Du skaičiai, kurie birželio 2-ąją cirkuliuoja technologijų bendruomenėse. 1 000 kartų. Ir 2029 metai.
1 000 kartų patikimesnis kvantinis lustas. Ir komercinis kvantinis kompiuteris – ne 2033-aisiais, kaip Microsoft sakė pernai, o jau 2029-aisiais. Ketveriais metais anksčiau.
Tiesiai per Microsoft Build 2026 konferenciją kompanija pristatė Majorana 2 – naująją topologinių kvantinių lustų kartą. Ir čia prasideda įdomi dalis: šį lustą kūrė ne tik mokslininkai. Jame dalyvavo DI agentai.
Kas atsitiko su kvantiniais kubitais iki šiol
Kvantinis skaičiavimas egzistuoja popieriuje dešimtmečiais. Problema visada buvo ta pati – kubito gyvavimo laikas. Tradicinis kvantinis kubitas gali išlaikyti savo būseną šimtąsias sekundės dalis, prieš sugriūdamas. Lyg bandytum surašyti skaičiavimus ant burbulo – kol surašai, jis jau sprogas.
Majorana 2 išlaiko kubitą vidutiniškai 20 sekundžių. Geriausiais atvejais – iki minutės.
Tai ne pagerėjimas. Tai kito žaidimo lygio proveržis.
Techninis atsakymas: medžiagų pasikeitimas. Ankstesnis lustas naudojo aliuminį. Naujasis – švino superlaidininką, kuris geriau apsaugo nuo kosminės radiacijos. Tas pats principas kaip ekranavimas nuo radijo bangų – tik kvantinio dydžio. Lustas mažas: 1/100-oji milimetro. Operacijos trukmė – viena mikrosekundė. Bet patikimumas padidėjęs lygiai tūkstantį kartų.
Tai kur ateina DI?
Čia istorija tampa tikrai nepaprasta.
Microsoft naudojo Microsoft Discovery – savo agentinę DI platformą moksliniams tyrimams – tam, kad Majorana 2 apskritai atsirastų. Ne marketingine prasme. O labai konkrečia.
Štai ką DI agentai faktiškai atliko šiame projekte:
- Išanalizavo beveik 20 metų kvantinių tyrimų duomenis, kurie buvo išsklaidyti skirtinguose formatuose ir duomenų bazėse
- Automatizavo matavimo procesus, kurie anksčiau užimdavo savaites
- Lygiagrečiai vykdė įtampos kalibravimą, kad rastų optimalias kubito konfigūracijas
- Aptiko gamybos defektus – neteisingai sukalibruotus temperatūros jutiklius – kurių žmogus galėjo ir nepastebėti
- Sintezavo žinias iš kelių mokslo disciplinų vienu metu
Mokslininkai nenaudojo DI kaip „asistento paduoti informaciją”. Jie naudojo jį kaip tyrimo partnerį, kuris dirba 24/7 ir nemato sienos tarp fizikos, inžinerijos ir duomenų mokslo.
Toks modelis – kurį Microsoft aktyviai pristato per Build 2026 – tai agentinis DI ne tik biuro darbui, bet fundamentaliems mokslo atradimams.
Ko tai verta tau – jei tu ne kvantinis fizikas
Čia geriausia klausimas. Kvantinis skaičiavimas dažnai skamba kaip laboratorijų reikalas. Toli. Abstraktu. Turbūt ne tau.
Bet Microsoft dabar sako: 2029-aisiais. Tai tik treji metai nuo šiandienos.
Ko tai galėtų pakeisti praktiškai:
- Vaistai – kvantiniai modeliai gali simuliuoti molekulių sąveiką tiksliau nei bet koks klasikinis kompiuteris. Vaistų kūrimas, kuris dabar trunka dešimtmečius, galėtų trumpėti iki metų
- Klimatas – energetikos sistemų optimizavimas, naujų medžiagų atradimas baterijoms ir saulės elementams
- Kriptografija – kvantiniai kompiuteriai gali nulaužti dabartines šifravimo sistemas. Bankų ir valstybių IT sektoriams tai – ne teorija, o jau dabar vykstantis pasiruošimas
Šiame kontekste atsimink – Pentagonas jau pasirašė $9,69 mlrd. sutartį su Microsoft. Kariuomenė supranta, kur link viskas juda. Ir ne tik kariuomenė – NVIDIA Computex metu taip pat pristatė kvantinės infrastruktūros planus.
Skepticizmas – irgi sveikas
Ne visi džiūgauja. Digitimes šiandien publikavo analizę, kurioje ekspertai verčia akimis.
Priežastys logiškos. Kvantiniai kompiuteriai jau ne kartą buvo „penkeriais metais nuo proveržio”. IBM, Google, IonQ – visi skelbė didelius atradimus. Realus komercinis produktas vis dar laukia. Microsoft dabar skelbia 2029-uosius. Drąsu. Bet skepticizmas šioje srityje istoriškai buvo pagrįstas.
Tuo tarpu vertinga stebėti pačią DI ir kvantikos sankirtos tendenciją. Intel anksčiau pristatė Crescent Island GPU agentiniam DI. Lustų kova tampa kvantinė – ir tai tik 2026-ieji.
Viena mintis pabaigai
Majorana 2 nėra tik kvantinė istorija. Tai istorija apie tai, kaip DI agentai jau dabar dalyvauja pačiame mokslo kūrimo procese.
Jei DI sugebėjo padėti sukurti lustą, kuris savo ruožtu gali padidinti DI galingumą – ateina rekursija. DI gerina save pats. Per mokslą, per lustus, per infrastruktūrą.
Kaip tai tiksliai atrodys 2029-aisiais – nežinau. Bet Majorana 2 jau egzistuoja. Ir tai faktas, ne žadas.
Kas yra kvantinis kompiuteris paprastais žodžiais?
Įprastas kompiuteris skaičiuoja su bitais – nulis arba vienas. Kvantinis naudoja kubitus, kurie gali būti ir nulis, ir vienas vienu metu. Tai leidžia atlikti milijonus skaičiavimų lygiagrečiai, vietoj eilės. Teoriškai – eksponentiškai greitesnis tam tikroms problemoms.
Kuo Majorana 2 skiriasi nuo Google ar IBM kvantinių lustų?
Microsoft naudoja topologinius kubitus, o Google ir IBM – superlaidžius kubitus. Topologiniai teoriškai stabilesni, bet sunkiau pagaminami. Majorana 2 yra pirmasis rimtas šio tipo lustas su patvirtinamais stabilumo rodikliais.
Ar kvantinis kompiuteris pakeis mano dabartinį kompiuterį?
Ne tiesiogiai. Kvantiniai kompiuteriai sprendžia specifinius sudėtingus uždavinius – molekulinę simuliaciją, kriptografiją, optimizavimą. Kasdieniam naudojimui jie netikslinga. Labiau – specialios paskirties infrastruktūra debesijoje, prieinama per API.
Kada kvantinis kompiuteris bus prieinamas paprastam vartotojui?
Microsoft sako 2029-aisiais komercinė versija. Bet tiesiogiai naudotis turbūt nebūsi – kaip ne kiekvienas tiesiogiai naudojasi serverio centru. Greičiau – kvantiniai skaičiavimai pasiekiami per debesijos paslaugas.
Kaip DI padėjo sukurti Majorana 2?
Microsoft Discovery – jų agentinis DI – dirbo kaip mokslinis partneris. Analizavo dešimtmečių tyrimus, automatizavo matavimus, aptiko gamybos klaidas ir lygiagrečiai kalibravo kubitus. Tai, kas užimdavo savaites, tapo valandomis.
Skaityk daugiau: Kodėl atvirojo kodo DI modeliai svarbūs šioje technologijų lenktynių istorijoje – nes ne tik Microsoft šiame žaidime.
