Meta Muse profiliai: DI kaupia žmonių santykių žemėlapį

Meta Muse profiliai skamba kaip funkcija, kurią produktų komanda turbūt vadintų „kontekstu“. Vartotojui tai gali skambėti kitaip: DI prisimena, kas yra mano žmonės.

Wired išnagrinėjo Meta Muse sistemos instrukcijas ir rašo, kad asistentas gali kurti puslapį apie kiekvieną žmogų vartotojo gyvenime: faktus, istoriją, santykių detales ir patarimus.

Patogu? Gal. Nejauku? Labai.

KODĖL TOKIO KONTEKSTO NORISI

DI asistentas be atminties yra kaip kolega, kuris kas rytą pamiršta tavo vardą. Kiekvieną kartą reikia aiškinti iš naujo: kas tas klientas, kas ta mama, kas tas projektas, kodėl šita data jautri.

Todėl produktai stumia į ilgalaikę atmintį. Jie nori prisiminti žmones, ryšius, įpročius ir ankstesnius pokalbius.

Iš vartotojo pusės tai gali būti naudinga. Iš privatumo pusės tai jau ne paprastas užrašų bloknotas.

SANTYKIŲ DUOMENYS YRA KITOKIE

Kalendoriaus įrašas yra jautrus. Medicininė informacija – dar jautresnė. Bet santykių žemėlapis turi savo svorį, nes jis paliečia ir tuos žmones, kurie gal net nežino, kad apie juos kaupiama informacija.

Jeigu DI žino, su kuo pykotės, kam ką žadėjote, kas jums kelia įtampą ir kaip su tuo žmogumi kalbėti, tai jau ne vien patogumas. Tai socialinis sluoksnis.

Čia ir atsiranda nepatogus klausimas: ar galima sutikti už kitą žmogų, kad jis taptų jūsų asistento profilio dalimi?

PRAKTINĖ TAISYKLĖ

Įmonėms ši tema dar svarbesnė. Klientų profiliai, darbuotojų konfliktai, pardavimų užrašai, vidiniai pokalbiai – visa tai gali virsti DI atmintimi.

Gera taisyklė paprasta: kas neturėtų atsidurti bendrame dokumente, tas neturėtų aklai keliauti ir į DI atmintį.

Asistentai taps protingesni. Bet protingumas be ribų labai greitai tampa stebėjimu, tik gražesniu pavadinimu.

FAQ

Kas yra Meta Muse?

Muse yra Meta DI asistentas, kuris, pagal Wired aprašytus sistemos nurodymus, gali kaupti kontekstą apie vartotojo žmones ir santykius.

Kodėl santykių profiliai kelia privatumo riziką?

Tokie profiliai gali apimti informaciją apie kitus žmones, kurie patys nesutiko būti aprašomi vartotojo DI asistento atmintyje.

Ką turėtų daryti įmonės?

Aiškiai riboti, kokia informacija gali būti keliama į DI įrankius ir kiek ilgai ji gali būti saugoma kaip atmintis.

Šaltinis: Wired.

Jei naudojate DI darbui su klientais, šiandien verta peržiūrėti ne promptus, o atminties nustatymus. Tai mažas veiksmas, kuris gali sutaupyti daug nemalonių klausimų.