Lietuva investuoja į DI: 2026-2035 strategija žada 10 mlrd. eurų ekonomikai

Dešimt milijardų eurų. Tokia suma yra ant stalo, kai kalbame apie tai, ką Lietuva gali gauti, jeigu DI strategija pavyks.

Ir ne – tai ne technologijų guru prognozė. Tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dokumentas, kurį birželį pasirašė ministras.

Lietuva turi ambiciją: iki 2035 metų tapti ne tik DI vartotoja, bet ir kūrėja. Bet ką tai reiškia praktiškai?

Keturi tikslai, aplink kuriuos visa strategija sukasi

Dokumentas sudėliotas apie keturias pagrindines sritis. Jos skamba formaliai, bet kiekvienoje jų yra kažkas konkretaus.

Pirma – žmonių kompetencijos. Ministerija nori, kad lietuviai ne tik naudotų DI, bet mokėtų jį kurti ir diegti. Tai reiškia investicijas į universitetus, doktorantūras, perkvalifikavimo programas. Ir – svarbus dalykas – kad šios galimybės pasiektų ne tik Vilnių, bet ir regionus.

Antra – infrastruktūra. Valstybinis debesis, didelės skaičiavimo galios serveriai, sertifikuoti duomenų rinkiniai. Tai tas pamatas, be kurio kiti tikslai lieka ant popieriaus. Šiuo metu Lietuva skaičiavimo galios atžvilgiu yra priklausoma nuo kitų šalių duomenų centrų. Strategija tai nori keisti.

Trečia – visuomenės nauda. Mažiau biurokratijos, greitesnės valstybinės paslaugos, tvirtesnė kibernetinė apsauga. Ir vienas dalykas, kurį pastebėjau skaitydamas – lietuvių kalbos išsaugojimas DI amžiuje. Strategija eksplicitiškai mini, kad reikia kurti DI modelius, kurie gerai moka lietuviškai. Kad nesusidurtume su situacija, kai mūsų kalba yra antraeilė net savo šalyje.

Ketvirta – ekonomika. Verslas, ypač smulkus, gaus papildomą paramą DI diegimui. Tikslios priemonės dar bus detalizuojamos, bet kryptis aiški: valstybė nori, kad DI taptų ne elitine technologija, o įprastu darbo įrankiu.

10,1 mlrd. eurų – iš kur tas skaičius?

Tai projekcija, ne garantija. Skaičius apskaičiuotas iš kelių šaltinių: darbo produktyvumo augimo, naujų eksportuojamų DI sprendimų ir viešojo sektoriaus efektyvėjimo.

Kontekstas padeda suprasti, ar tai daug. Lietuvos ekonomika šiuo metu yra apie 70 mlrd. eurų per metus. Jeigu strategija veikia gerai, papildoma vertė per dešimt metų – tai rimtas augimas. Ne simbolinis.

Realistiška? Sunku pasakyti. Panašios strategijos kitose šalyse duodavo skirtingus rezultatus. Suomija ir Estija – geri pavyzdžiai, kur technologinė strategija pavyko. Bet ten buvo ir konkretus finansavimas, ir politinė valia, ir verslo dalyvavimas. Visi trys faktoriai vienu metu.

Lietuva turi vieną stiprų pranašumą – fintech sektoriaus patirtį. Vilnius tapo vienu iš Europos fintech centrų per gana trumpą laiką. Jei tą patį modelį pavyks pritaikyti DI – skaičius gali pasirodyti net konservatyvus.

Bet yra ir rizikų. Talentų trūkumas – jau dabar DI specialistų trūksta visoje Europoje. Finansavimas – valstybės biudžetas nėra begalinis. Ir laiko klausimas – DI technologijos kinta taip greitai, kad dešimties metų planas gali pasenti greičiau nei manome.

Kas tau konkrečiai keičiasi?

Jeigu esi verslininkas – per artimiausius metus turėtum sulaukti papildomo valstybės palaikymo DI diegimui. Kokių tiksliai formų? Dar nėra detalizuota. Bet strategija numato, kad smulkus ir vidutinis verslas yra prioritetas, o ne tik didelės korporacijos.

Jeigu esi darbuotojas – kompetencijų ugdymas bus vienas iš centrinių veiksmų. Strategija numato perkvalifikavimo programas ir subsidijuotus kursus. Ypač sritims, kuriose DI labiausiai keičia darbo rinką – buhalterika, logistika, klientų aptarnavimas, duomenų analizė.

Jeigu esi studentas ar moksleivis – doktorantūros programos plėsis, tarptautiniai tyrėjai bus kviečiami, bendradarbiavimas su verslu skatinamas. Universiteto ryšys su DI industrija bus daug stipresnis nei dabar.

Ir dėl kalbos – jei tau rūpi lietuvių kalba, tai taip pat yra strategijos dalis. DI modeliai, kurie gerai moka lietuviškai, kalbos technologijų bazės. Tai svarbu ne tik kultūriškai, bet ir ekonomiškai: verslas Lietuvoje dirba lietuviškai, ir valstybinės paslaugos – irgi.

Ar viskas bus kaip žadama? Žinosime 2035-aisiais. Bet pagaliau turime dokumentą, kuris sako aiškiai: Lietuva nori ne tik naudoti DI, kurį sukūrė kiti. Nori kurti pati. Tai jau kažkas.

Jeigu domina, kaip DI jau šiandien patenka į įmonių sistemas – čia apie tai, kodėl 95% DI agentų projektų stringa. O apie tai, kur DI juda globaliai – DeepMind vadovo prognozė apie bendrąjį DI. Ir papildomas kontekstas – DI jau rašo 80% kodo – ką tai reiškia.

Oficialus ministerijos pranešimas: Lietuvos DI strateginės gairės 2026-2035.