KTU tyrėja įspėja dėl DI poveikio mokinių mąstymui
KTU tyrėja Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė sako, kad DI gali palengvinti mokymąsi, bet kopijavimas silpnina savarankišką mąstymą.

KTU tyrėja Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė perspėjo, kad DI mokymesi gali silpninti savarankišką mąstymą, jei žmogus tik kopijuoja atsakymą.
LRT pirmadienį paskelbė Kauno technologijos universiteto pranešimu paremtą tekstą apie tai, kaip DI keičia informacijos apdorojimą ir mokymąsi. Ši tema svarbi mokykloms ir universitetams, nes DI įrankiai leidžia greitai gauti rezultatą, bet ne visada palieka vietos mąstymo procesui.
Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentės dr. Lauros Daniusevičiūtės-Brazaitės, automatiniai procesai smegenims nėra neįprasti. LRT tekste ji aiškina, kad ankstesnė patirtis padeda žmogui greičiau reaguoti ir neeikvoti išteklių tam, kas jau išmokta.
Tyrėja LRT sakė, kad DI gali palengvinti mokymąsi, pagreitinti informacijos paiešką, padėti suprasti sudėtingas temas ir suteikti grįžtamąjį ryšį. Tačiau ji pabrėžė, kad svarbu ne tik technologijos galimybės, bet ir tai, kaip žmogus pats mokosi naudodamasis įrankiu.
Daniusevičiūtės-Brazaitės teigimu, mokomasi ne vien gaunant galutinį atsakymą, bet ir per asmeninę patirtį, bandymus, klaidas bei praktiką. LRT tekste ji pažymi, kad tai ypač aktualu moksleiviams, kurių smegenys vis dar vystosi, o patirtis mažesnė.
Pavyzdžiu tyrėja pateikia situaciją, kai moksleivis paprašo ChatGPT parengti tekstą ir gauna jau paruoštą rezultatą. Tokiu atveju jis gali praleisti argumentų grandinės kūrimą, informacijos atranką, lyginimą, interpretavimą ir tikrinimą.
LRT cituoja Daniusevičiūtę-Brazaitę, kad savarankiškas rašymas lavina kalbą, atmintį, dėmesio išlaikymą ir loginį mąstymą. Jeigu žmogus tik nukopijuoja atsakymą, gali mažėti savarankiškas mąstymas ir gebėjimas kritiškai vertinti informaciją.
Tyrėja taip pat atkreipia dėmesį į greito atsakymo poveikį dėmesiui. Pasak LRT, žmogus gali vis dažniau rinktis paprastesnį kelią, jeigu mato, kad jis greitai duoda rezultatą ir nesukelia kliūčių.
Straipsnyje nėra teigiama, kad DI mokymesi turi būti draudžiamas. KTU tyrėjos mintis labiau nukreipta į naudojimo būdą: DI gali būti diskusijų partneris, bet jis neturėtų pakeisti visos mąstymo grandinės.
Toliau mokykloms ir universitetams teks aiškiau apibrėžti, kada DI padeda mokytis, o kada tik pateikia paruoštą rezultatą. Nuo šios ribos priklausys ir vertinimo, ir mokymo metodai.
Rašome apie dirbtinį intelektą lietuviškai. Kiekvienas straipsnis parengtas pagal nurodytą šaltinį, o nuorodą į originalą rasite kortelėje „Šaltinis“.




