JT perspėja dėl DI poveikio aplinkai: iki 2030 duomenų centrai sunaudos tiek elektros, kiek trys didžiulės šalys
·
Prisimenu pirmą kartą, kai išgirdau frazę „DI keičia pasaulį”. Tada galvojau: gerai, gal greičiau atsakymai į el. laiškus, mažiau laiko Excel lentelėms.
Bet birželio pradžioje Jungtinių Tautų universiteto mokslininkai paskelbė ataskaitą, kuri priverčia sustoti. Ir ne dėl naujų modelių ar greičio rekordų. O dėl kitos pusės, apie kurią DI industrijoje kalbama labai tyliai.
Klausimas paprastas: ką dirbtinis intelektas nusineša iš mūsų planetos?
Atsakymas nėra patogus.
Skaičiai, kurie priverčia paklausti: palaukite
Iki 2030 metų pasauliniai duomenų centrai, maitinantys DI sistemas, sunaudos 945 teravatvalandžius elektros per metus. Tai beveik tris kartus daugiau nei šiuo metu kartu sunaudoja Pakistanas, Bangladešas ir Nigerija, šalys, kuriose gyvena per 650 milijonų žmonių.
Tai ne spekuliacija. Tai Jungtinių Tautų universiteto tyrimas, kurį 2026 metų birželį paskelbė INWEH mokslininkai.
Bet elektra tik dalis vaizdo.
Vandens pėdsakas: DI infrastruktūros suvartojamas vanduo iki 2030-ųjų prilygs 1,3 milijardo Pietų Afrikos gyventojų baziniams metiniams vandens poreikiams. Ir tai tik aušinimui.
Elektroninės atliekos: kiekvienais metais DI įrenginiai generuos iki 2,5 milijono tonų e-šlamšto. Tai ne telefonai ar nešiojamieji kompiuteriai, tai specializuoti GPU lustai, kurie senėja greičiau nei galime atnaujinti.
Jei skaičiai atrodo abstraktūs, pabandyk taip. Kiekvieną kartą, kai klausi DI asistento ką nors, serveryje kažkur suvartojama elektra, išgaruoja vanduo, ir palaipsniui senėja įrenginys, kuris po kelerių metų taps elektroniniu šlamštu.
Ar tai reiškia, kad DI blogas? Ne taip paprastai.
Čia daugelis šoktų į kraštutinumus. Vieni: matai, DI griauna planetą, reikia sustoti. Kiti: bet juk DI padeda spręsti klimato problemas, modeliuoti oras, optimizuoti energetiką.
Abi pusės iš dalies teisios. Bet JT mokslininkai kelia kitą klausimą: ar DI energijos sąnaudos auga greičiau, nei mūsų sugebėjimas jas reguliuoti?
Ir čia yra problema. Technologijų kompanijos plečiasi greičiau, nei valstybės spėja nustatyti taisykles. ES DI Aktas, kuris pradedamas taikyti rugpjūtį, apima daug sričių, bet aplinkosaugos reikalavimai DI įmonėms vis dar yra diskusijų stadijoje.
Tuo tarpu Google moka SpaceX 920 milijonų per mėnesį vien dėl GPU pajėgumų. Kai tokio dydžio pinigai juda tik į skaičiavimo galios pusę, aplinkosaugos klausimai retai patenka į pirmą eilę.
Ką tai reiškia tau šiandien
Nesak, kad reikia nustoti naudoti DI. Tai tiek pat nerealu, kiek raginti nustoti naudoti elektrą.
Bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti.
Pirma, modelių dydis svarbus ne tik greičiui, bet ir energijai. Dideli modeliai sunaudoja žymiai daugiau. Kai NVIDIA išleido 550 mlrd. parametrų Nemotron modelį, tai buvo galinga naujovė ir kartu milžiniška energetinė apkrova.
Antra, mažesni, specializuoti modeliai dažnai atlieka tuos pačius kasdienius darbus su žymiai mažesniu energijos suvartojimu. Jei naudoji DI rutininėms užduotims, nebūtina kiekvieną kartą rinktis didžiausią modelį.
Trečia, skaidrumas ateina. JT ragina DI įmones privaloma tvarka deklaruoti savo aplinkosaugos poveikį. Kai tai taps norma, galėsime rinktis informuotai, kaip dabar žiūrime į maisto produktų sudėtį.
Ketvirta: šis klausimas tiesiogiai paliečia Lietuvą. Lietuva patvirtino 10 mlrd. eurų DI strategiją iki 2035 metų. Kaip ta strategija atsižvelgs į aplinkosaugos kaštus? Kol kas tai lieka atviru klausimu.
Technologijos juda greitai. Ir yra dalykų, kurie juda lėčiau. Ekosistemos, vanduo, dirvožemis. Jie nepriklauso nuo serverio atnaujinimo ciklo.
Todėl džiaugiuosi, kad JT kelia šiuos klausimus garsiai. Tikiuosi, kad DI kompanijos nesulauks, kol tai taps privaloma. Nes aplinkosauga nėra rinkodaros kampanija. Ji arba yra, arba jos nėra.
