Google moka SpaceX $920 mln. per mėnesį. Tai ne klaida, tai nauja DI ekonomika.

Perskaičiau šį skaičių tris kartus.

$920 milijonų per mėnesį. Tai ne metinis biudžetas. Tai vieno mėnesio mokestis už kompiuterių galingumą. Tiesiog, mokestis už serverius.

Google, kompanija, kuri turi tiek serverių, kad apie tai rašomos doktorantūros disertacijos, susitarė mokėti Elon Musk’o SpaceX po $920 milijonų kas mėnesį iki 2029-ųjų birželio. Iš viso sandoris vertas beveik $30 milijardų.

Klausimas, kuris man iš karto šovė į galvą: ar Google neturi savo GPU’ų? Nejaugi pasaulio galingiausia technologijų kompanija negali pasirūpinti savo serveriais?

TURĖJO. BET NEPAKANKA.

Oficialus Google atsakymas: „trumpalaikis sandoris, kad atitiktume paklausą mūsų Gemini Enterprise platformai, kuri augo greičiau nei tikėjomės.”

Vertimas iš korporacinio kalba į žmonių: klientai nori daugiau DI galingumo nei galime tiekti.

Google, didžiausia pasaulyje dirbtinio intelekto skaičiavimų savininkė, nesugebėjo pasigaminti pakankamai serverių. Teko eiti ir pirkti pas SpaceX. Tai daug sako apie tai, kokiais tempais DI industrija šiuo metu auga.

Alphabet šiemet investuos daugiau nei $180 mlrd. į DI infrastruktūrą. Tai daugiau nei daugelio šalių metiniai biudžetai. Ir vis tiek nepakanka.

KAS YRA SPACEX DI VERSLE?

Tikriausiai nustebinsi sužinojęs, kad Elon Musk’o raketų bendrovė tapo vienu didžiausių DI skaičiavimų tiekėjų pasaulyje.

SpaceX valdo milžiniškus duomenų centrus, kuriuose stovi tūkstančiai NVIDIA GPU’ų, tų pačių lustų, kurių šiuo metu trūksta visame pasaulyje. Sandorio sąlygos skelbia: Google gaus prieigą prie apytiksliai 110 000 NVIDIA GPU’ų nuo 2026-ųjų spalio iki 2029-ųjų birželio.

Kad suprastum skalę: vienas modernus DI serveris su aštuoniais H100 GPU’ais kainuoja apie $250 000. 110 000 GPU’ų, aparatūra, kurios rinkos vertė viršija $3 mlrd. Ir to vis tiek nepakanka.

Įdomu, kad NVIDIA pati kuria atvirojo kodo DI modelius, tarsi sakydama: mes ne tik gaminsime lustus, bet ir parodysime, kaip juos naudoti.

KODĖL GOOGLE NESIGAMINO SAVO?

Duomenų centrų negalima pastatyti per naktį. Tinklas, aušinimo sistemos, elektros infrastruktūra, pati pastato konstrukcija, visa tai trunka metus, kartais kelerius. O DI paklausa per Gemini Enterprise platformą šoktelėjo per kelis mėnesius.

Taip ir atsiranda $920 mln./mėn. sandoriai, kai verslas auga greičiau nei infrastruktūra. Kai klientai reikalauja daugiau, o tu negali jiems to duoti, nes tavo serverių salė vis dar statoma.

Yra ir papildoma sąlyga: jeigu SpaceX iki 2026-ųjų rugsėjo nepateiks nustatytų GPU’ų kiekio, Google gali iš karto nutraukti sutartį. Po 2026-ųjų gruodžio, pakanka 90 dienų įspėjimo. Tai parodo, kad Google neketina pamiršti savosios infrastruktūros. Tai tik tiltas.

Palyginkime: prieš keletą mėnesių Pentagonas sudarė $9,69 mlrd. sandorį su Microsoft, tai buvo paskelbta kaip istorinis DI gynybos projektas. Google SpaceX sandoris yra tris kartus didesnis. Tik apie jį triukšmaujama kur kas mažiau.

KAS NUSTEBINO LABIAUSIAI?

Ne suma. Ne SpaceX dalyvavimas. O Anthropic detalė.

Pasirodo, tai ne pirmas toks sandoris. Anthropic sudarė analogišką susitarimą su SpaceX, ir jis yra perpus didesnis už Google sandorį. Kitaip tariant, Anthropic, kompanija, kuri tik dabar pateikė IPO dokumentus ir dar nėra biržinė, skaičiavimų poreikiams gali lenkti Google.

Tai nestebina, jeigu žinai, kad Anthropic DI modeliai šiuo metu rašo daugiau nei 80% visos kompanijos kodo. Kai pats produktas yra tokio masto DI sistemų testas, net Google sandoriai atrodo kukliai.

KĄ TAI REIŠKIA TAVO VERSLUI?

Tikriausiai neketinat sudaryti $30 mlrd. sandorių su SpaceX. Bet ši istorija atskleidžia kažką svarbaus.

DI infrastruktūra tapo brangiausia ir labiausiai ieškoma žaliava pasaulyje. Ne nafta. Ne auksas. GPU’ai. Lustai, kuriuos gamina viena kompanija, NVIDIA, ir kurių paklausa šiuo metu viršija pasiūlą kartais.

Kai Google negali patenkinti savo poreikių, tai reiškia, kad DI paslaugos ateityje brangės. Prieiga prie galingiausių modelių taps dar labiau apribota tiems, kas moka daugiau.

Todėl jeigu naudoji DI įrankius savo versle dabar, tai geras metas. Kol kainos dar pakenčiamos. Kol galima rinktis tarp įrankių pagal funkcionalumą, o ne tik pagal prieinamumą.

O jeigu dar nenaudoji, gal verta pradėti galvoti. Kuo greičiau.

IŠVADA: PINIGAI SEKA DI KELIĄ

$920 mln. per mėnesį. $30 mlrd. iš viso. Už serverius.

Žmonės klausia, ar DI yra burbulas. Bet burbulai neperka fizinės infrastruktūros po šimtus milijonų per mėnesį. Jie parduoda idėjas, ne GPU’ų grupes.

Tai nėra burbulas. Tai lenktynės. O šis sandoris, tik vienas jų pavyzdys, nutekėjęs į viešumą dėl SpaceX IPO dokumentų.

Kiek tokių sandorių dar vyksta žemiau radaro, galima tik spėti.

Šaltiniai: TechCrunch, CNBC