64 proc. amerikiečių nepritaria duomenų centrų bumas: ką apklausa sako apie DI infrastruktūros kainą

Reuters ir Ipsos birzelio 11 diena paskelbe apklausa. Dalyvavo 4531 zmogus visoje Amerikoje. Klausimas buvo paprastas: ar gerai, kad duomenu centrai statomi tokiu greičiu?

Tik 33 proc. psakė, kad gerai. 64 proc. pasake, kad ne.

57 proc. teige, kad prieštarautu, jei duomenu centras butu statomas ju bendruomeneje. Tik 14 proc. sake, kad tai jiems nekeltų problemų.

Ir pagrindinis rupestis? 77 proc. bijo, kad DI pabrangins elektra.

Kai skaičiau šiuos skaičius, pagalvojau: tai ne tik amerikietiškas reikinys. Tai pirmasis aiškus signalas, kad DI infrastruktūros augimas susidurs su visuomenes pasipriešinimu visur, ne tik JAV.

Kodėl žmonės prieštarauja: ne vien elektra

Lengva pasakyti „žmonės tiesiog bijo technologijų”. Bet tai butu per paprasta paaiškinimas.

Duomenu centrai nera abstrakti savoka. Jie užima žemę. Jie sunaudoja vandenį auSinimui. Jie kelia elektros kainas aplinkiniam rajonui. Jie atvyksta į vietoves, kur žeme pigesnė, t.y. dažniausiai tai ne turtingi miestai.

Žmogus, gyvenantis Ohajo ar Virdžinijos kaime, kur statomas naujas duomenu centras, gauna kelis dalykus: potencialią oro ir vandens tarša, elektros pabrangimą ir darbus, kuriuos dažnai atlieka ne vietiniai specialistai, o kompanijos parvažiuoja savus.

DI nauda gauna kas? San Fransiskas, Niujorkas, Londonas, didžiosios kompanijos, techniniai specialistai. Kaina atitenka tiems, kurie duomenu centrus turi kieme.

Tai klasikine infrastruktūros dilema, kuria mateme ir su elektros linijomis, ir su greitkeliais, ir su vejo turbinomis: nauda ir kaina nepasiskirstę tolygiai.

Kiek elektros DI iš tikrujų naudoja

Šiemet JT perspejo, kad iki 2030 metu duomenu centrai sunaudos tiek elektros, kiek trys dideles šalys kartu. Tai ne fantastika, o prognozė remiantis dabartiniais augimo tempais.

Vienas ChatGPT paieškos užklausa naudoja apie 10 kartu daugiau energijos nei paprasta Google paieška. Kai milijardas žmoniu per diena daro milijardus užklausu, skaičiai tampa milžiniški.

Ir tai dar nepradejus skaičiuoti DI agentų, kurie dirba ne sekunde, o valandas ar net dienas. OpenAI šia savaite nupirko Ona, vokišką startapa, kad Codex agentas galetu dirbti nenutrukstamai debesyje. Tai puiki technologinė pažanga. Bet ji reikalauja dar daugiau infrastruktūros, dar daugiau elektros.

Modelių kainų karas nuleidžia vartotojų kainas. Bet infrastruktūros kainų tai nemažina. Pigesni modeliai pritraukia daugiau vartotojų, kurie generuoja daugiau užklausų, kurios reikalauja daugiau skaičiavimo galios.

Birzelį DI akcijų ralis susistabdė, iš dalies dėl investuotojų rūpesčių dėl infrastruktūros kaštų. Šie apklausa rodo, kad ne tik investuotojai nerimauja.

Ką tai reiškia Lietuvai ir Europai

Lietuva neatsitiktinai patvirtino DI strategija 2026 2035. Vienas iš klausimų, kuria strategija tures spręsti: ar Lietuva nori statyti duomenu centrus, ir jei taip, kokiomis sąlygomis?

Europa kaip visuma žiuri į JAV ir mato du dalykus vienu metu. Greita duomenu centru statyba leidžia lyderiauti DI srityje. Bet visuomenes pasipriešinimas yra tikras ir gali sulentinti bet koki augimą.

Europos elektra jau ir taip viena brangiausiu pasaulyje. Jei DI dar padidins paklausa, tai jauses visi, ne tik techno entuziastai. Ir kiekvienas, kas moka elektros sąskaita.

33 proc. pritariančiujų Amerikoje greičiausiai nebus dauguma artimiausiu metu. Ypač jei elektros saskaitos toliau kils.

Apklausa paklause amerikiečių. Bet atsakymas aktualus visur: DI infrastruktūros nauda ir kaina turi būti sąžiningai pasidalintos. Jei ne, pasipriešinimas tik augs. Ir tada bus ne tik apklausa, o politika ir teisės aktai.

Šis momentas dar ateis. Klausimas tik, ar DI industrija lauks, kol jis ateis, ar pati pradės ieškoti teisingesnio paskirstymo modelo.