Muziką Spotify leis rinktis per kitų bendrovių DI agentus
Spotify nori tapti muzikos paslauga, į kurią kreipiasi išoriniai DI agentai. Bendrovė teigia, kad rekomendacijoms naudojami duomenys lieka jos sistemose.

Spotify siekia, kad muzikos ir kitų garso įrašų klausytojai jos paslaugą galėtų valdyti per kitų bendrovių DI agentus. Spalio 22 dieną TechCrunch aprašė bendrovės vadovo Gustav Söderström paaiškinimus investuotojams apie strategiją, grindžiamą išorinių asistentų integracijomis.
Pasak leidinio, Spotify jau jungiasi su ChatGPT ir Claude, o taip pat tapo pirmąja muzikos paslauga, integruota į Meta asistentą Muse. Bendrovės tikslas yra sulaukti užklausų iš įvairių agentų, o ne visais atvejais reikalauti pradėti paiešką jos programėlėje.
Ši strategija pristatyta po trečiojo ketvirčio rezultatų, kai Spotify pasiekė 788 milijonus aktyvių mėnesio naudotojų ir beveik 5 milijardus eurų pajamų. TechCrunch šiuos rodiklius pateikia kaip bendrovės verslo kontekstą, tačiau nenurodo, kiek pajamų ar naudotojų atskirai atnešė DI integracijos.
Vienas iš bendrovės vadovų Gustav Söderström investuotojams aiškino, kad pramogos nuo daugelio kitų agentams pavedamų darbų skiriasi vartojimo tikslu. Jo pateiktu palyginimu, žmogus gali norėti atsikratyti buities užduoties, tačiau dainos santrauka nepakeičia paties muzikos klausymo malonumo.
TechCrunch aprašo galimybę prašyti asistento parinkti muziką bėgimui ar tinklalaidę apie temą, kurią žmogus aptarinėjo DI pokalbyje. Toks pasirinkimas remtųsi natūralia užklausa ir paslaugos rekomendacijomis, o ne vien rankiniu atlikėjų ieškojimu ar grojaraščio sudarymu programėlėje.
Söderström pateikė ir sudėtingesnį pavyzdį: Spotify galėtų peržiūrėti klausymo istoriją nuo 2008 metų ir atrinkti tikruosius žmogaus favoritus. Toliau dainos būtų derinamos pagal tempą bei tonaciją, o jų greitis pritaikomas prie konkretaus pageidaujamo bėgimo žingsnių dažnio.
Pasak TechCrunch, šis pavyzdys paaiškina, kodėl Spotify svarbi ilgai kaupta klausymo istorija, o ne vien bendras DI gebėjimas sudaryti sąrašą. Bendrovė mato, prie kurių atlikėjų žmogus sugrįžta, kokias dainas praleidžia ir ką naujo atranda, todėl gali tikslinti pasirinkimus.
Leidinys pabrėžia, kad Söderström atskirai aptarė duomenų perdavimo klausimą ir teigė, jog klausytojų informacija nėra siunčiama partneriams rekomendacijoms kurti. Jo paaiškinimu, išorinis agentas perduoda prašymą, o pati Spotify savo sistemose jį įvertina ir parenka tinkamą turinį.
TechCrunch šią poziciją palygina su kitų platformų atsargesne laikysena, kai išoriniams agentams ribojama prieiga prie paslaugų dėl kontrolės ar saugumo klausimų. Publikacijoje minimas Amazon sprendimas blokuoti Muse apsipirkimą, o Spotify vadovybė renkasi aktyviau dalyvauti tokių integracijų plėtroje.
Pasak TechCrunch, Spotify šią kryptį apibūdina kaip išmanią medijų paslaugą, kuria galima naudotis tiek tiesiogiai, tiek per kitą agentą. Taigi bendrovės programėlė neišnyksta: pokalbio sąsaja turėtų papildyti dabartinį paspaudimais valdomą turinio pasirinkimą ir muzikos paiešką.
Bendrovės vadovas kalba apie jau matomą gerą integracijų naudojimą, tačiau leidinyje nepateikiama atskira jų auditorijos ar užklausų statistika. Toliau Spotify sieks išplėsti pokalbiu valdomą turinio pasirinkimą, o konkrečių naujų partnerių paleidimo datų šiame strategijos paaiškinime nepaskelbta.
Rašome apie dirbtinį intelektą lietuviškai. Kiekvienas straipsnis parengtas pagal nurodytą šaltinį, o nuorodą į originalą rasite kortelėje „Šaltinis“.




