2,5 tūkstančio žmonių jungiasi prie Registrų centro bylos

Prie grupinio skundo dėl Registrų centro duomenų saugumo incidento prisijungė apie 2,5 tūkstančio žmonių.

LRT pirmadienį pranešė, kad bendra pareiškėjų reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma viršija 12 milijonų eurų. Ši byla svarbi todėl, kad Lietuvos viešojo sektoriaus duomenų saugumas iš techninės problemos pereina į ilgą teisinį procesą.

Pasak LRT, apie skaičius pranešė pareiškėjams atstovaujanti advokatų kontora HubLegal. Regionų administracinio teismo nustatytas terminas prisijungti prie grupinio skundo baigėsi spalio 8 dieną.

HubLegal teigimu, visų pareiškėjų dokumentų įforminimas dar vyksta, todėl skaičius pateikiamas kaip preliminarus. LRT taip pat rašo, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalino 12 teisėjų, kurie patys galėjo nukentėti nuo incidento.

Pareiškėjams atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas LRT sakė, kad visas incidento mastas ir pasekmės kol kas nėra žinomi. Jis taip pat pabrėžė, kad auditas ir teisminis procesas gali trukti ilgiau nei trejus metus.

LRT nurodo, kad Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę iki 2027 metų spalio 5 dienos atlikti auditą. Jo metu turėtų būti nustatytos incidento priežastys ir tikrasis mastas.

LRT taip pat rašo, kad dėl incidento patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkstančių eurų. Šis skaičius atskiria institucijų tiesioginę žalą nuo gyventojų reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo.

Advokatas Paulius Galubickas, pasak LRT, teigia, kad gyventojai, nespėję prisijungti iki spalio 8 dienos, dar galės dalyvauti kitame teisminiame procese. Tai reiškia, kad byla gali išsiskaidyti į kelis etapus.

LRT primena ELTA informaciją, kad Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkstančių nekilnojamojo turto išrašų. Paveiktų gyventojų skaičius, leidinio duomenimis, siekia apie 0,5 milijono.

Skelbta, kad duomenys galėjo nutekėti per Migracijos departamento darbuotojų paskyras. LRT rašo, kad pirmi vagystės atvejai fiksuoti dar sausį, o viešai apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.

Toks laiko tarpas paaiškina, kodėl pareiškėjai byloje akcentuoja ne tik pačią vagystę, bet ir institucijų reagavimo greitį.

Toliau svarbiausi bus du procesai: Valstybės kontrolės auditas ir teismo vertinimas, ar gyventojų reikalavimai dėl neturtinės žalos gali būti tenkinami tokio masto byloje.