OpenAI įsigijo vaistų kūrimo darbus koordinuojančią Orchestra Bio
OpenAI įsigijo „Orchestra Bio“ platformą, kurios dirbtinio intelekto agentai padeda biotechnologijų įmonėms koordinuoti vaistų kūrimo darbus ir sekti tyrimus. Apie sandorį bendrovė pranešė spalio 20 dieną, o įsigytą komandą ir technologiją ketina sujungti su gyvybės mokslams skirtu „Rosalind“.

OpenAI įsigijo „Orchestra Bio“ platformą, kurios dirbtinio intelekto agentai padeda biotechnologijų įmonėms koordinuoti vaistų kūrimo darbus ir sekti tyrimus. Apie sandorį bendrovė pranešė spalio 20 dieną, o įsigytą komandą ir technologiją ketina sujungti su gyvybės mokslams skirtu „Rosalind“.
Pasak bendrovės pranešimo, naujo vaisto kelias nuo biologinio taikinio atradimo iki reguliavimo institucijų leidimo Jungtinėse Valstijose vidutiniškai trunka 10–15 metų. Šiame procese tenka derinti ne tik mokslinius bandymus, bet ir skirtingų padalinių, gamybos partnerių bei kitų organizacijų veiklą.
OpenAI aiškina, kad „Orchestra“ darbuotojai turi biotechnologijų, programinės įrangos ir DI patirties, o jų platforma skirta programų koordinavimui. Mokslininkai ir projektų vadovai gali agentams pavesti stebėti tyrimų eigą, patys išlaikydami sprendimų priėmimą bei atsakomybę už tolesnius veiksmus.
Pranešime pateikiamas konkrečios priklausomybės pavyzdys: nepavykusi gamybos partija gali nukelti klinikinio tyrimo pradžią ir pakeisti kitų darbų tvarkaraščius. Tokiais atvejais agentai turėtų surinkti susijusią informaciją, nustatyti paveiktas veiklas ir palyginti galimus atsakus, kuriuos įvertintų žmonės.
Kaip rašo apie sandorį pirmoji pranešusi „Axios“, įsigijimas plečia OpenAI veiklą už programavimo ir kibernetinio saugumo sričių ribų. Leidinys pažymi, kad panašiai į gyvybės mokslus aktyviai žengia ir „Anthropic“, todėl laboratorijos konkuruoja ne vien bendrųjų modelių kokybe.
„Axios“ primena, kad specializuotą „GPT-Rosalind“ OpenAI pristatė balandį, orientuodamasi į biologijos, chemijos ir vaistų paieškos tyrimų klausimus. Įsigyjama platforma papildo šią kryptį darbo organizavimo priemonėmis, o ne paskelbtu nauju vaistu ar patvirtintu klinikinio gydymo rezultatu.
OpenAI savo pranešime atskiria dvi esamas sistemos dalis: modelis padeda nagrinėti mokslinius klausimus, o „Rosalind Workbench“ susieja analizę su įrankiais ir duomenimis. Bendrovė kaip bendradarbiavimo pavyzdžius nurodo „Novo Nordisk“ ir „Moderna“, tačiau neskelbia, kiek įsigijimas sutrumpins konkrečių tyrimų trukmę.
„Orchestra“ pristatoma ne kaip savarankiškas klinikinių sprendimų priėmėjas, o kaip vieta, kur kartu dirba žmonės ir programiniai agentai. OpenAI aprašytame procese tyrėjai bei programų vadovai agentams deleguoja stebėjimą, kad galėtų skirti daugiau dėmesio darbų krypties pasirinkimui ir galimų vėlavimų sprendimui.
Bendrovės numatomas sujungimas apima kelią nuo mokslinės idėjos ir eksperimento planavimo iki rezultatų interpretavimo bei tolesnių užduočių koordinavimo. Pranešime nėra konkrečių naujų gydymo patvirtinimų ar pacientų tyrimo rezultatų, todėl sandoris apibūdina programinės įrangos plėtros kryptį, o ne jau įrodytą medicininį proveržį.
Sandorio finansinės sąlygos viešai nepateiktos, nurodo „TechCrunch“; „Axios“ taip pat nenurodo datos, kada klientams bus pasiūlytas bendras produktas. Toliau OpenAI planuoja integruoti „Orchestra“ technologiją į „Rosalind“ kryptį, o poveikį vaistų kūrimo procesui turės parodyti darbas su tyrėjais ir partneriais.
Rašome apie dirbtinį intelektą lietuviškai. Kiekvienas straipsnis parengtas pagal nurodytą šaltinį, o nuorodą į originalą rasite kortelėje „Šaltinis“.




