KTU tyrėjas bioninę akį sieja su taupesne robotų rega

KTU profesorius Vidas Raudonis bioninės akies veikimo principus sieja su galimybe sumažinti robotų kompiuterinės regos sistemose apdorojamų duomenų kiekį. Spalio 26 dieną LRT paskelbtame universiteto pranešime mokslininkas aiškina, kad toks sprendimas galėtų mažinti kompiuterio ir akumuliatoriaus poreikį.

Pasak KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesoriaus, dirbančio ir Dirbtinio intelekto kompetencijų centre, mobiliesiems robotams rega yra itin svarbi. Tačiau labai didelės raiškos kamerų vaizdams apdoroti reikia daug skaičiavimo išteklių, todėl dažnai pasirenkamos mažesnės raiškos, bet spartesnės kameros.

LRT publikacijoje šios galimybės aptariamos po Honkongo mokslo ir technologijos universiteto vadovaujamos komandos sukurto naujo bioninės akies sprendimo. Pranešime nurodoma, kad jis fiksuoja spalvas, aptinka judesį ir aprėpia daugiau nei 160 laipsnių regėjimo lauką, o tinklainėje yra beveik 400 tūkstančių pikselių.

Susietas Nature Materials mokslinis straipsnis aprašo spalvinei regai ir įvykiais pagrįstam judesio aptikimui skirtą bioninę akį. Jo duomenų prieinamumo skiltyje nurodoma, kad tyrimo duomenys pateikti su publikacija, o modeliavimo ir klasifikavimo kodą galima gauti pagrįstai kreipusis į autorių.

Raudonis LRT paskelbtame paaiškinime pabrėžia skirtumą tarp vaizdo užfiksavimo jutikliu ir jo suvokimo žmogaus smegenyse naudojant elektrinius stimulus. Todėl didesnis pikselių skaičius nėra tiesioginis įrodymas, kad regėjimą praradęs žmogus galės matyti tokio pat detalumo vaizdą.

Pasak profesoriaus, santykinai nedidelė stimuliuojama smegenų sritis šiuo metu riboja galimybę perteikti tekstūras arba aiškų žmogaus veido atvaizdą. LRT pranešime nurodoma, kad technologijos gali padėti matyti spalvas, formas ir šešėlius, tačiau tai nėra biologinės regos lygiavertis atkūrimas.

Mokslininkas taip pat aiškina, kad biologinėje akyje ryškiausias matymas sutelktas nedidelėje srityje, o periferinė rega svarbi judesiui aptikti. Šis skirtumas padeda suprasti, kodėl vien vis didesnė kameros raiška neišsprendžia visų vaizdo apdorojimo ir perdavimo uždavinių.

LRT paskelbtame KTU pranešime aptariamas ir belaidis vaizdų perdavimas po kaukole implantuotam mikroprocesoriui, palyginti su ankstesnėmis laidinėmis sistemomis. Vis dėlto profesorius kaip esminį neišspręstą klausimą išskiria saugią sąsają tarp jutiklių, nervų ir smegenų bei biologiškai suderinamas medžiagas.

Raudonis galimą platesnio elektromagnetinio spektro, pavyzdžiui, šilumos, matymą pateikia kaip ateities technologinę galimybę, o ne jau pacientams prieinamą funkciją. Analogiškai robotikos atveju mažesnio duomenų kiekio nauda apibūdinama kaip galimas taikymas, nepateikiant konkretaus išmatuoto energijos sutaupymo procento. LRT pranešime taip pat nurodomas tyrėjų tikslas ateityje padidinti dirbtinės tinklainės pikselių skaičių iki milijono, tačiau termino šiam etapui nepateikiama.

Toliau, pasak mokslininko, žmogaus regos atkūrimui reikalinga pažanga medžiagų moksle ir technologijose, kurios leistų prie jutiklio prijungti daugiau neuronų. LRT publikacijoje nepateikiama plačiai prieinamo gydymo pradžios data, o dabartinės technologijos apibūdinamos kaip tebesisiejančios su sveikatos rizika.