13 milijardų eurų Google projektą Suomija sustabdė dėl miškų
Suomijoje laikinai sustabdytas Google duomenų centrų projektas, kol bus įvertintas poveikis aplinkai.
Suomija laikinai sustabdė Google duomenų centrų statybas, kilus ginčui dėl miškų kirtimo ir poveikio aplinkai.
LRT spalio 8 dieną pranešė, kad projektas vertinamas 13 milijardų eurų, o Google taip pat sudarė sutartį pirkti energiją iš atominės elektrinės.
Tai svarbu Europai, nes DI infrastruktūros plėtra vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių, energijos kainų ir gamtosaugos klausimais.
LRT rašo, kad Suomijos valdžia įsakė sustabdyti darbus ir įvertinti poveikį aplinkai po kritikos dėl skubotai kertamo miško.
Suomijos gamtos apsaugos asociacijos pirmininkė Hanna Halmeenpaa LRT reportaže teigė, kad praėjusią žiemą iškirsta daugiau kaip 300 hektarų miško.
Jos teigimu, prieš tokią veiklą turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, o darbai turėtų tęstis tik aiškiai įvertinus teisėtumą.
Vietos ūkininkas ir verslininkas Joni Pitkanenas LRT sakė, kad projektas kaimui gali atnešti gyvybės ir pritraukti daugiau įmonių.
Tas pats gyventojas taip pat įspėjo, kad duomenų centrams reikės daugiau energijos, todėl sprendimų priėmėjai turės stiprinti energetikos infrastruktūrą.
Google, pasak LRT, žada sukurti 37 tūkstančius laikinų darbo vietų ir 7 tūkstančius nuolatinių darbo vietų regione.
Vietos meras reportaže teigė, kad tokio masto investicija gali iš esmės pakeisti viso regiono padėtį.
Suomija duomenų centrams patraukli dėl šalto klimato, atominės energijos, vėjo ir hidroenergijos, tačiau gyventojai kelia klausimus dėl vandens, triukšmo ir elektros kainos.
LRT reportaže slaugytoja Aila Heilima sakė vertinanti projektą teigiamai, nes jauni žmonės galės gauti darbo vietų.
Toks vietos požiūrių skirtumas rodo, kad duomenų centrai regionams vienu metu žada pajamas ir kelia ilgalaikę infrastruktūros kainą.
LRT taip pat nurodo, kad panašūs pastatai kyla visame pasaulyje, o juose laikomi duomenys vis labiau naudojami besiplečiančiam DI.
Dėl to Suomijos atvejis nėra vien vietinis ginčas dėl statybų: jis parodo, kaip DI paklausa pradeda keisti energetikos ir žemės naudojimo sprendimus.
Prieš kelias dienas pasirodžiusi peticija, pasak LRT, jau buvo pasirašyta dešimtis tūkstančių kartų, todėl politinis spaudimas greitai neišnyks.
Toliau sprendimą lems poveikio aplinkai vertinimas, o ši istorija taps vienu aiškiausių Europos pavyzdžių, kaip DI debesijos plėtra susiduria su vietos politika.
Rašome apie dirbtinį intelektą lietuviškai. Kiekvienas straipsnis parengtas pagal nurodytą šaltinį, o nuorodą į originalą rasite kortelėje „Šaltinis“.
