Google A2A pavyzdys: kai Python agentas dirba su Go agentu
·
Google A2A agentai šiandien nėra vien techninė naujiena. Čia yra klausimas, kuris ateina iki vadovo stalo: ką leisime DI daryti praktiškai, kiek tai kainuos ir kas patikrins rezultatą?
Google pavyzdyje vienas agentas parašytas Python, kitas Go. Vienas ištraukia sutarties duomenis, kitas tikrina taisykles. Ir čia prasideda įdomi dalis: agentai nebevaidina vieno viską mokančio herojaus.
Man tokiose istorijose visada įsijungia tas mažas balsas galvoje: gerai, gražu, bet kur čia realus darbas? Ne demonstracija scenoje, ne gražus paveiksliukas, o pirmadienio rytas komandoje, kai kažkas turi priimti sprendimą.
KAS NUTIKO
Google aprašė sutarties atitikties grandinę, kur Python agentas su Gemini ištraukia svarbias sutarties dalis, o Go agentas deterministiškai tikrina jas pagal įmonės politiką. Juos sujungia Agent-to-Agent protokolas.
Man tai primena normalų verslą. Buhalteris nedaro teisininko darbo, teisininkas netaiso serverių, o vadovas neturėtų apsimesti, kad moka viską. Kodėl tada DI agente dažnai bandome sugrūsti visą įmonę į vieną promptą?
KODĖL VERTA SUSTOTI
Vienas milžiniškas agentas greitai tampa sunkiai testuojamas. Kuo daugiau įrankių ir taisyklių, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasimes. Mažesni specializuoti agentai leidžia aiškiau skirstyti atsakomybę.
DI rinka dabar primena treniruotę, kur visi nori iš karto užsidėti sunkiausias lopetėles baseine. Tik paskui paaiškėja, kad technika dar byra, kvėpavimas ne vietoje, o rankos pavargsta greičiau nei ego spėja pasiteisinti.
KĄ TAI REIŠKIA VERSLUI
Verslui A2A įdomus ten, kur reikia sujungti skirtingas komandas ir sistemas. Teisininkai, saugumas, finansai, pardavimai – kiekvienas gali turėti siauresnį agentą su savo teisėmis.
- nesukurti vieno agento viskam
- atskirti DI sprendimus nuo deterministinių taisyklių
- turėti aiškų perdavimo žurnalą
- palikti žmogaus peržiūrą, kai grandinė sustoja
Pirmas verslo bandymas gali būti sutarties patikra: DI ištraukia datas, sumas ir šalis, o taisyklių modulis tikrina, ar nėra raudonų vėliavų.
KUR GALI SKAUDĖTI
Rizika – sukurti agentų grandinę, kurios niekas nesupranta. Jei penki agentai priima dalinius sprendimus, žmogui reikia matyti, kas ką padarė.
Blogiausia klaida čia dažnai ne techninė. Blogiausia klaida yra tyli. Įrankis įjungtas, visi galvoja, kad kažkas prižiūri, o iš tikro niekas nežino, kas atsakingas už paskutinį sprendimą.
KĄ PASIDARYTI ŠIĄ SAVAITĘ
Nubraižykite vieną procesą ir pažymėkite, kur reikalingas DI, o kur užtenka paprastos taisyklės. Tai dažnai išgelbėja nuo per daug sudėtingo sprendimo.
Šaltinis: Google Developers Blog.
DUK
Kas yra A2A?
Tai Agent-to-Agent protokolas, leidžiantis skirtingiems agentams bendrauti ir perduoti užduotis.
Kodėl naudoti skirtingas programavimo kalbas?
Nes komandos gali rinktis įrankį pagal užduotį: DI logikai vieną, greitam taisyklių tikrinimui kitą.
Ar tai aktualu ne programuotojams?
Taip, nes tai keičia, kaip verslo procesai bus skaidomi į mažesnes automatizuotas dalis.
Jei DI norite naudoti ne dėl mados, pradėkite nuo vieno proceso. Susirašykite žingsnius, paskirkite žmogų peržiūrai ir tik tada junkite įrankius. Daugiau praktinių DI taikymo pavyzdžių rasite MasterSprint.
