Agentinis naršymas Chrome aplinkoje: kai DI spaudžia mygtukus, sauga turi būti naršyklėje
·
agentinis naršymas šiandien nėra teorinis žaislas. Tai jau darbas, pinigai, duomenys ir kartais labai žemiškas klausimas: kas prisiims atsakomybę, kai DI pradės veikti už žmogų?
Agentinis naršymas skamba patogiai: DI nueina į CRM, atsidaro dokumentus, surenka informaciją ir paruošia atsakymą. Google Cloud rugpjūčio pradžioje priminė kitą pusę: kai agentas juda tarp sistemų, sauga turi keliauti kartu.
Turiu prisipažinti, tokias naujienas skaitau ne kaip blizgančią vitriną. Skaitau kaip žmogus, kuris iš karto galvoja apie komandą pirmadienio rytą. Kas iš to bus naudinga? Kur bus painiava? Ir kur po mėnesio kas nors pasakys: „mes galvojom, kad čia automatiškai susitvarkys“.
KAS NUTIKO
Future Mode Part 2 publikacijoje Google Cloud kalba apie Chrome Enterprise Premium, DLP kontrolę ir duomenų valdymą agentiniam naršymui. Idėja – naršyklė tampa vieta, kur matoma ir valdoma, ką agentas daro su jautria informacija.
Čia kaip leisti kolegai prisėsti prie tavo kompiuterio ir tvarkyti reikalus. Jei žmogumi pasitiki, vis tiek nenori, kad jis netyčia nukopijuotų atlyginimų lentelę į viešą formą.
Čia svarbi detalė: kalbame ne apie dar vieną gražų demonstracinį video. Kalbame apie produktus, politiką, infrastruktūrą arba tyrimus, kurie keičia, kaip žmonės dirba su DI realiose organizacijose.
KODĖL TAI SVARBU
Agentai naršyklėje gali matyti daug daugiau nei paprastas chatbotas. Jie gali keliauti per sistemas, kopijuoti tekstą, pildyti formas ir jungti informaciją, kuri atskirai atrodo nekalta.
DI jau išlipo iš „parašyk tekstą“ dėžutės. Jis naršo, jungiasi prie įrankių, analizuoja duomenis, planuoja veiksmus, kartais tvarko dokumentus ar padeda priimti sprendimą. Trumpai: jis artėja prie darbo proceso, ne tik prie pokalbio lango.
Ir čia smegenys mėgsta paslysti. Norisi sakyti: „ai, čia dar užsienyje“. Bet tas pats modelis ar funkcija rytoj atsiras kliento kompiuteryje, darbuotojo naršyklėje arba partnerio pasiūlyme.
KĄ TAI REIŠKIA VERSLUI
Verslui tai reiškia, kad DI agento sauga nebėra tik modelio nustatymas. Ji turi būti naršyklėje, tapatybėje, duomenų politikoje ir veiksmų žurnaluose.
- žinoti, kokias sistemas agentas gali atidaryti
- riboti kopijavimą iš jautrių puslapių
- taikyti DLP taisykles agento veiksmams
- turėti aiškų žmogaus patvirtinimą prieš išsiuntimą
Pirmas testas: leiskite agentui paruošti kliento santrauką iš CRM ir vidinių dokumentų, bet drauskite jam siųsti informaciją į išorinį puslapį be patvirtinimo.
Man patinka paprastas testas: ar po šios naujienos tavo komanda turi vieną aiškesnį sprendimą? Jei ne, vadinasi dar tik skaitome. Skaityti galima. Tik nereikia apsimesti, kad tai jau strategija.
KUR GALI SKAUDĖTI
Rizika – laikyti naršyklę neutralia erdve. Ji seniai tapo darbo vieta, o su agentais tampa ir automatizacijos vieta.
Dažniausia klaida labai ūkiška. Žmonės įsijungia įrankį, pabando, nustemba, pasidžiaugia ir tada palieka viską savieigai. Po kelių savaičių paaiškėja, kad vieni darbuotojai kelia jautrius failus, kiti matuoja naudą iš jausmo, o treti net nežino, kas leidžiama.
Ne tragedija. Bet tvarkos reikia.
KĄ PASIDARYTI ŠIĄ SAVAITĘ
Šią savaitę susirašykite tris jautriausias web sistemas ir pažymėkite, ar agentui jose galima tik skaityti, ar ir veikti.
Šaltinis: Google Cloud.
DUK
Kas yra agentinis naršymas?
Tai DI agento gebėjimas naršyklėje atidaryti sistemas, rinkti duomenis ir atlikti veiksmus.
Kodėl sauga turi būti naršyklėje?
Nes agentas veikia ten, kur yra jautrūs puslapiai, formos ir įmonės duomenys.
Ką reiškia DLP?
Tai duomenų praradimo prevencijos taisyklės, kurios riboja jautrios informacijos kopijavimą ar perdavimą.
Jei nori DI naudoti praktiškai, pradėk nuo vieno proceso. Vienas pasikartojantis darbas. Vienas atsakingas žmogus. Vienas matavimas. Daugiau praktikos rasi MasterSprint.
